Pasak jo, Rusiją nustebino tai, kad lėktuvus norėjo perimti kitos šalys.
V.Saveljevas pažymėjo, kad sulaikyti 76 orlaiviai buvo arba techniškai parengti, arba jau ruošėsi atlikti tam tikrus skrydžius, praneša Rusijos agentūra NSN („Nacionalnaja Služba Novostei“).
Transporto ministerijos vadovas priminė, kad šiuo metu Rusijoje naudojami 1167 keleiviniai orlaiviai.
2022 m. kovo pradžioje ES paskelbė, kad bloko šalyse įsikūrusios lėktuvų lizingo bendrovės turi atšaukti savo kontraktus su Rusijos oro linijomis tų pačių metų iki kovo 28 dienos. Tai reiškė, kad šie lėktuvai turės būti grąžinti jas išnuomavusioms įmonėms.
Rusijos oro linijos tokiu būdu buvo išsinuomavusios daugybę Europos šalims priklausiusių orlaivių. Pavyzdžiui, airių įmonė „AerCap“, kuri yra didžiausia tokio pobūdžio bendrovė pasaulyje, Rusijos įmonėms buvo išnuomojusi iki 125 lėktuvų.
Vis dėlto, nors dalį lėktuvų kompanijoms pavyko susigrąžinti, didelė dalis jų liko Rusijoje – siekiant išvengti konfiskavimo, tokie lėktuvai skraido tik Rusijos ir jai draugiškų šalių oro erdvėje.
Sankcijos turi ir kitą šalies aviacijai skaudų efektą – lyderiaujančios lėktuvų gamintojos „Airbus“, „Boeing“ ir kitos negali tiekti šalies įmonėms dalių. Bandydama sušvelninti šias sankcijas, Federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“) oficialiai patvirtino orlaivių „kanibalizavimą“, t. y. į eksploatuojamus orlaivius galima vėl montuoti dalis iš nenaudojamų lėktuvų korpusų, rašė „Aviation Week“.
