Ne vienas, kada nors skridęs su „Ryanair“, žino, ką reiškia grūsti rankinuką ar lauktuves į sausakimšą kuprinę, tą kuprinę vėliau kišti į specialią dėžę, stumdytis dėl geresnės vietos lėktuve, smingant ant nepažįstamojo peties prabusti nuo įkyrių „Ryanair“ reklamos skelbimų.
Nors vis dar esi pasiruošęs susigrūsti viską į vieną kuprinę, to daryti nebereikia. Nebepabundi ir nuo erzinančių skelbimų apie parduodamus kvepalus ar kitus niekus (reklamos, tiesa, niekur nedingo, tik pasidarė ne tokios įkyrios), nebereikia stovėti kilometrinėje eilėje prie lėktuvo, nors, tiesa, eilės dar neišnyko.
„Ryanair“ pasikeitė. Tai buvo labai miela, gera, sveikintina kompanija, užstrigusi butelyje. Ji išsilaisvino praėjusį rudenį“, – sakė Peteris Bellew, „Ryanair“ skrydžių operacijų direktorius.
„Ryanair“, anksčiau žmones mačiusi kaip keleivius, dabar į juos žvelgia kaip į vartotojus, todėl elgiasi maloniau, erzina mažiau. Bendrovės vadovai tuo labai džiaugiasi – būtent kitoks požiūris į žmones ir padėjo pasiekti itin gerų finansinių rezultatų šiemet.
Aš pasakyčiau, kad mūsų pagrindiniai konkurentai yra pica ir kinas, nes mūsų kainos yra labai mažos.
Uždirbo daugiau
„Aš pasakyčiau, kad mūsų pagrindiniai konkurentai yra pica ir kinas, nes mūsų kainos yra labai mažos.
Kai aš pastarąjį kartą buvau Norvegijoje, degalinėje, 6 skardinės „Coca cola“ limonado kainavo 18 eurų. Ir tai buvo akcijos metu. Mes siūlome daug skrydžių tokiomis kainomis“, – Londone ketvirtadienį sakė P.Bellew. Londone 15min.lt lankėsi Airijos pigių skrydžių kompanijos „Ryanair“ kvietimu.
Airijos bendrovė metų metais sulaukdavo neigiamo žiniasklaidos dėmesio. Abejota kompanijos skrydžių saugumu, nuolatos ir dėl visko viešai skųsdavosi bendrovės klientai, žibalo į ugnį savo pareiškimais nuolat papildavo ir ekscentriškasis kompanijos generalinis direktorius Michaelis O'Leary. Dabar kritikos viešojoje erdvėje bendrovė tikina sulaukianti mažiau. Tačiau ir įvairios abejonės, P.Bellew teigimu, nebuvo tik į bloga.
„Manau, egzistavo baimė, kad „Ryanair“ efektyvumas bus nukopijuotas kitų aviakompanijų, todėl darbuotojai buvo suinteresuoti kurti gandus apie tariamas bendrovės problemas, kad niekas nekopijuotų“, – svarstė jis.
Pasak jo, bendrovei šie metai yra neįtikėtinai geri. Pirmadienį ji paskelbė apie 32 proc. augusį grynąjį pelną (nuo 602 mln. eurų prieš metus iki 795 mln. eurų). Keleivių skaičius augo 4 proc. iki 51,3 mln., o įplaukos – 9 proc. iki 3,537 mlrd. eurų. Vietų užimtumas lėktuvuose padidėjo 4 punktais iki 89 procentų. „Ryanair“ prognozuoja, jog šiais finansiniais metais pelnas sieks 750-770 mln. eurų.
„Kitoks požiūris į klientus akivaizdžiai atsipirko, – sakė P.Bellew. – Mes nuoširdžiai netikėjome, kad dalykai taisysis taip greitai, kaip taisėsi. Bet tai įvyko. Tą lėmė ir kompanijoje dirbančių žmonių entuziazmas.“
Ir pats P.Bellew, panašu, džiaugiasi tuo, ką daro: „Jeigu prapjautumėte mano venas, kraujuočiau geltonu ir mėlynu krauju.“
„Reikėjo berniukams“
Bet ir mergaitėms. Tarp „Ryanair“ lėktuvų pilotų yra ir nemažai moterų. Be to, žydra padangė ne visada ir matyti. Lėktuvo vairalazdės valdymas primena kompiuterinį žaidimą – pilotavimas įtraukia taip, kad horizontas lieka nenužvelgtas. Apie tai man pasakojo „Ryanair“ pilotai, tą supratau ir pati, sėdusi į jų kėdę.
O pakilti į dangų galima ir nebaigus jokių kursų. Įvairios ekstremalios situacijos, kurios gali ištikti beskrendant, yra sudaromos ir specialiuose simuliatoriuose. Vieną jų, kainuojantį apie 12 mln. dolerių, išbandžiau ir aš.
Atsisėdus prie lėktuvo vairalazdės, trumpam sukausto baimė – tiek kabina, tiek vaizdai už lango sudaro įspūdį, kad esi tikras pilotas. Pakelti lėktuvą nėra sunku – jo vairavimui ant žemės yra skirti pedalai, panašūs, kaip automobilyje. Atėjus laikui kilti, trukteli į save vairalazdę ir atsiduri danguje.
Į kelią žiūrėk nežiūrėjęs – dangus, jūra, laukai menkai tepadeda orientuotis, kur esi. Lėktuvą valdai žiūrėdamas į valdymo skydelį – jis tau pasufleruoja, kada sukti kairėn, o kada – į dešinę, kada kilti į viršų, o kada – leistis žemyn. Vietą, kur turėtų būti tavo lėktuvas, žymi dvi susikertančios rožinės linijos. Bandydamas pataikyti juodą tašką, kuris žymi lėktuvą, ant rožinės sankryžos, imi ir pamiršti viską apie žydrą padangę už lango.
Tikriems pilotams, kurie treniruojasi šiame simuliatoriuje, užduotis būna kur kas sudėtingesnė. Jiems simuliuojamos sudėtingesnės situacijos – audros, pūgos, turbulencija.
Bet turbūt smagiausia buvimo pilotu dalis yra solidus atlyginimas.
Iš operos scenos į piloto kabiną
„Ryanair“ giriasi, kad kitąmet mokys daugiau pilotų nei visos kitos Europos avialinijos kartu sudėjus. Bendrovė ketina kitais metais pasamdyti 1380 naujų įgulos narių. Bus mokoma 90 naujų pilotų ir apie 600 kadetų. Pastarieji į „Ryanair“ atkeliauja jau išlaikę reikalingus egzaminus ir turėdami licenciją skrydžiui, tačiau beveik visiškai be patirties.
„Ryanair“ mokymų vadovas Andy O'Shea pasakojo, kad ne visos Europos kompanijos, kurios moko pilotus, priima vėliau juos dirbti. Tokius susirenka „Ryanair“, po mokymų pasiūlanti pilotui sutartį. Antrasis pilotas uždirba apie 65 tūkst. eurų per metus, o pilotas – nuo 125 iki 240 tūkst. eurų per metus.
P.Bellew sako, kad niekam nėra uždarytos durys į piloto kabiną – karjeros laiptais gali kilti tiek, kiek tik nori. Pilotais „Ryanair“ dirba ne tik apie padanges nuo vaikystės svajojusieji. A.O'Shea pasakojo, kad lėktuvus į dangų kelia įvairiausių profesijų atstovai – chirurgai, ūkininkai, operos solistai, žvejai, odontologai, policininkai, regbio žaidėjai ir t.t.
Tiesa, prieš tampant pilotu, teks ir šiek tiek investuoti. Mokymai apytiksliai kainuoja apie 100 tūkst. eurų.
„Ryanair” pilotais dirba ir tuzinas lietuvių. Bendrovės atstovai sakė ieškantys daugiau darbuotojų iš Lietuvos – gali būti, kad lietuvių „Ryanair“ pilotų skaičius išaugs maždaug iki 100.
Akcentuoja saugumą
Dar pernai kalbėta apie tai, kad „Ryanair“ skraido su pustuščiais degalų bakais, taip taupydama. Dabar bendrovė aiškina, kad degalų turi ne tik pakankamai, bet ir daugiau, nei to iš jos yra reikalaujama. „Ryanair“ Londone žurnalistams nuolatos akcentavo saugumą, bandydama išsklaidyti mitą apie plastmasinius „Ryanair“ lėktuvėlius.
„Ryanair“ Londone žurnalistams nuolatos akcentavo saugumą, bandydama išsklaidyti mitą apie plastmasinius „Ryanair“ lėktuvėlius.
Bendrovės angare Londone, kur gali būti taisoma iki septynių lėktuvų, guli keli beveik 4 mln. dolerių už vienetą verti lėktuvo varikliai. „Ryanair“ iš viso tokių turi 40 – tam, kad, esant reikalui, galėtų greitai pakeisti.
„Mes esame labai konservatyvūs savo veikloje. Mūsų veiklos taisyklės yra labai griežtos. Mes neleidžiame savo darbuotojams išsigalvoti taisyklių“, – sakė P.Bellew.
Žurnalistams bendrovė surengė trumpus mokymus apie tai, ką daro įgula, kai reikia evakuoti žmones. Tiesa, fotografuoti mokymų metu lėktuvo neleido – po visą orlaivį sklindančių dūmų nuotrauka jokiais būdais neturi patekti į žiniasklaidą, kad nebūtų panaudota neigiamame kontekste.
Evakuojamas lėktuvas gali būti tik tada, kai yra nuleidžiamas ant žemės. Tą įgula privalo padaryti per pusantros minutės. Kai durys yra atidaromos, iš jų iškrenta ir prisipučia didelė guminė čiuožynė, skirta palikti lėktuvą. Bandydami, atsisėdame lėtai ir čiuožiame žemyn kaip vaikystėje nuo „drambliuko“.
„Realybėje aš jus išstumčiau, nes viską daryti reikia labai greitai“, – pasakojo mus apmokęs vyriškis.
Atrodo, kad „Ryanair“ žino, kaip apsaugoti savo klientus. Ir šie, nusileidę ant žemės, katutėmis padėkoja už nusileidimą. Įdomu, kodėl niekas neploja SAS, „Turkish Airlines“ ar netgi „Air Baltic“ lėktuvui pasiekus žemę.
