S.Skvernelis turi daug nuogąstavimų
„Mes turime daug nuogąstavimų ir klausimų, ar tai netgi nėra kažkoks nacionalinis performansas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S.Skvernelis.
Jo teigimu, bus prašoma, kad į šiuos klausimus atsakytų Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.
Mes turime daug nuogąstavimų ir klausimų, ar tai netgi nėra kažkoks nacionalinis performansas.
„Opozicija šiandien tariasi, matyt, mes ieškosime ir prašysime, kad į klausimus, kurie susiję su ES sankcijomis, jų taikymu dėl šio tranzito į Kaliningrado sritį, iš Rusijos į Rusiją per Lietuvą, taip pat niuansus, susijusius su ES ir Rusijos sutartimis, Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinėmis sutartimis, ar nėra išimčių numatytų, ar tai visiškai atitinka tą sankcijų ir susitarimų dvasią, kad į šiuos klausimus galbūt galėtų atsakyti plenariniame posėdyje ministrė pirmininkė“, – sakė S.Skvernelis.
D.Gaižauskas: kaip atremsime grėsmes?
Aiškumo šioje situacijoje pasigenda ir „valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas. Jis pabrėžė, kad Lietuva dėl Kaliningrado tranzito ribojimo iš Kremliaus jau sulaukė grasinimų.
„Be jokios abejonės, mes įgyvendiname Europos Sąjungos sankcijas, tai visi supranta, tačiau kaip Lietuva pasirengusi atremti tuos grasinimus ir grėsmes? Tai tikrai aiškumo reikia ir tą diskutuoti reikia čia ir dabar. Juolab, kad praėjo para laiko“, – žurnalistams komentavo politikas.
Jis kritikavo valdančiųjų laikyseną šiuo klausimu – esą jie „karo akivaizdoje“ nesistengia greitai paaiškinti Lietuvos pozicijos dėl tranzito ribojimų.
I.Šimonytė: vykdomos ES sankcijos
Premjerė I.Šimonytė antradienį Seime žurnalistams sakė, kad jokia Kaliningrado srities blokada nevyksta, kaip ir anksčiau, vyksta keleivių ir krovinių tranzitas, tačiau į šią sritį, vykdant ES sankcijas, nuo birželio 17 dienos per Lietuvos teritoriją nebegabenamos kai kurios į sankcijas patekusios prekės – plienas ir juodieji metalai. Anot jos, apie tai buvo informuotos sutarčių šalys.
„Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį į labai paprastą dalyką – jokia Kaliningrado blokada nevyksta, tiesiog nuo praėjusio savaitgalio įsigaliojo sankcijos daliai prekių, kurios yra įtrauktos į vadinamąjį sankcijų paketą, konkrečiai plienui ir juodiesiems metalams ir atitinkamai apie tų sankcijų taikymą buvo informuoti geležinkelių klientai ar sutarčių šalys, apie tai, kad tos prekės negali būti kraunamos ir vežamos“, – sakė premjerė. Ji pabrėžė, kad Lietuva savarankiškai nesiėmė jokių veiksmų, o įgyvendina ES sankcijas.
„Visos kitos prekės, kurios yra arba nesankcionuotos, arba joms dar netaikomos sankcijos, tie pervežimai vyksta, kaip ir keleivių tranzitas, kuris turi specialų susitarimą tarp Europos Sąjungos, Rusijos ir Lietuvos“, – pridūrė ji.
Šis interpretavimas yra vienareikšmiškai suderintas su ES institucijomis – tai, kad mes taikome sankcijų reikalavimus ir darome tai teisingai, o jeigu opozicija turi kažkokį kitą ES teisės aktų interpretavimą, tai aš su juo maloniai susipažinsiu.
Į opozicijos pastabas dėl galimo Lietuvos sankcijų interpretavimo ji atsakė, kad sankcijų reikalavimai vykdomi teisingai.
„Šis interpretavimas yra vienareikšmiškai suderintas su ES institucijomis – tai, kad mes taikome sankcijų reikalavimus ir darome tai teisingai, o jeigu opozicija turi kažkokį kitą ES teisės aktų interpretavimą, tai aš su juo maloniai susipažinsiu“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Lietuva parodė geranoriškumą Rusijai
Ji paneigė informaciją apie tai, kad Lietuva gali šią situaciją eskaluoti.
„Kai yra teikiama informacija, kad neva kažkas kažką eskalavo, tai dar kartą pabrėšiu, kad Lietuva įgyvendino ES sankcijas, priimtas kovo 15-ąją, o jokių tikslų nieko eskaluoti niekada neturėjo“, – kalbėjo premjerė.
Anot jos, Lietuvos geranoriškumą įrodo nenutraukta keleivių vežimo sutartis, kai Rusija už tai negalėjo atsiskaityti dėl šalies bankams taikomų tarptautinių sankcijų.
„Yra per šį laikotarpį susiklosčiusių tokių situacijų, kai, tarkime, dėl bankų pritaikytų tam tikrų apribojimų Rusija negalėjo atsiskaityti už keleivių vežimą, kas būtų formaliai buvusi priežastis nutraukti sutartį, tačiau pervežimai ir toliau vyko, mes tas sutartis ir toliau vykdėme, buvo išspręsti klausimai, rastos finansinės institucijos, per kurias galima buvo atsiskaityti ir susimokėti skolas. Tai tikrai nėra joks Lietuvos interesas ką nors eskaluoti, bet yra sankcijos, kurias būtina įgyvendinti“, – kalbėjo premjerė.
I. Šimonytė ironiškai vertina Rusijos priekaištus dėl tarptautinių sutarčių laužymo, kai ji pati yra sulaužiusi daugumą susitarimų.
„Rusijos retorika man atrodo nieko naujo ir ne pirmą dieną ją girdime, ironiška yra girdėti retoriką apie tarptautinių sutarčių pažeidimus iš valstybės, kuri, nežinau, ar yra kokia tarptautinė sutartis, kurios nėra nepažeidusi“, – sakė I. Šimonytė.
Yra tam tikrų išlygų
Anot jos, ES, Rusijos ir Lietuvos susitarimuose dėl tranzito nėra numatyta išimčių prekėms ir paslaugoms, kurios gabenamos bet kokiomis sąlygomis.
„Tikrai tose sutartyse tokių nuostatų nėra, bet yra reglamentuose tam tikros išlygos, kurios yra universalios, pavyzdžiui, apie prekes, reikalingas humanitariniais tikslais, maistas, vaistai ir panašios prekės – jokių apribojimų joms nėra ir negali būti“, – sakė I.Šimonytė.
„Kai kurioms kitoms pozicijoms yra specifinių išlygų numatyta, konkrečiame reglamento pakeitime, tarkime kultūros vertybėms, kai gana ribiniai gali susiklostyti praktiniai poreikiai, kai galėtų valstybinės institucijos sudaryti išimtį prekėms, kurioms taikomos sankcijos, bet kas yra labai aiškiai numatyta visuose sankcijų paketuose, kad prekės, reikalingos žmonių baziniam vartojimui – vaistai, maistas, baldai – joms ES šiuo metu sankcijų nėra nustačiusi“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
G.Landsbergis: Rusijos kaltinimai Vilniui dėl prekių tranzito – karo prieš Vakarus dalis
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusijos kaltinimai Vilniui dėl prekių tranzito į Kaliningradą ribojimo yra jos karo prieš Vakarus dalis.
„Rusijos naratyvas yra tiesiog jos karo prieš Vakarus dalis: pasirinkti taikinį, bandyti mobilizuoti savo visuomenę“, – žurnalistams Seime antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Iš mūsų perspektyvos tai yra teisės taikymas. Jei yra teisės aktas, yra jo išaiškinimas – jis nepalieka plačios erdvės interpretacijai, jis privalo būti taikomas“, – sakė G.Landsbergis.
Dėl sustojusio tranzito Rusija grasina Lietuva atsakyti „atitinkamomis priemonėmis“. Vis dėlto G.Landsbergis teigia, kad Rusija pirmiausia turėtų kreiptis į Europos Komisiją, siekdama gauti išaiškinimą dėl sankcijų.
„O jei išaiškinimai yra netinkami, tuomet kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, kuris visus teisinius dokumentus išaiškina“, – kalbėjo jis.
Ministras teigė nesiimsiantis spekuliuoti, kokias atsakomąsias priemones Kremlius gali numatyti Lietuvai.
„Labai svarbu pasakyti iš mūsų pusės, kad esame teisės viršenybe besivadovaujanti pusė šitame ginče, mūsų sprendimai kyla iš teisės ir jos aiškinimo“, – nurodė G.Landsbergis.
ES palaiko Lietuvos poziciją
Rusijai pirmadienį pareikalavus, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą, Vilnius tvirtina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir sako, kad draudimą numato ES sankcijos.
Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis.
Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius pabrėžė, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių tranzitas ir kad Lietuva jokių vienašališkų individualių ribojimų neįvedė, o tiesiog taiko ES sankcijas.
Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete Rusijai buvo įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo paėjusio šeštadienio jie negali būti gabenami per Bendrijos šalių teritorijas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Sergejui Riabokoniui pirmadienį įteikė notą, kurioje paaiškino ES priemonių taikymą tranzitui tarp Karaliaučiaus srities ir Rusijos, o susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą sankcionuotus krovinius gabenti draudžia Lietuva.
Rusija toliau grasina
Antradienį Europos Sąjungos ambasadorius Maskvoje Markusas Edereris per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Aleksandru Gruško pareiškė, kad tranzitas į Kaliningrado sritį per Lietuvą vyksta sklandžiai, negabenamos tik tos prekės, kurioms taikomos sankcijos.
„Pasikeitėme nuomonėmis apie tranzito į Kaliningrado sritį per Lietuvą situaciją. Turėjau galimybę aiškiai išdėstyti ES poziciją, kad nėra jokio tranzito draudimo ar blokados ir kad prekių, kurioms netaikomos sankcijos, tranzitas vyksta sklandžiai“, – pabrėžė ES ambasadorius.
Rusijos užsienio reikalų ministerija ES ambasadoriui pareiškė „griežtą protestą“ ir nurodė, kad tokie veiksmai yra neleistini, nes, pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, jie pažeidžia ES įsipareigojimus ir „skatina įtampos eskalavimą“. Ministerija pareikalavo atkurti tranzitą ir pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų.
Oficialūs Rusijos atstovai ir toliau tęsia spaudimą ir grasinimus Lietuvai.
Lietuva, ribodama Rusijos krovinių tranzitą į Kaliningradą, „peržengė visas ribas“, o jos veiksmai yra akivaizdžiai agresyvūs. Tai antradienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, pranešė „RIA Novosti“.
M.Zacharova, apibūdino Lietuvos ir Rusijos santykius fraze „dabar jau ne iki kalbų“. Ką tai reiškia, ji nepatikslino.
Diplomatė pridūrė, kad Vilnius anksčiau ar vėliau turi suvokti savo sprendimo pasekmes ir jį pakeisti. Ji išreiškė viltį, kad šalies valdžios institucijose vis dar yra „tam tikro profesionalumo likučių“.
Antradienį Kaliningrado srityje apsilankęs Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas pareiškė, kad Rusijos atsaką Lietuvos gyventojai pajus.
„Rusija neabejotinai atsakys į tokius priešiškus veiksmus. Atitinkamos priemonės yra rengiamos tarpžinybiniu formatu ir jų bus imtasi artimiausiu metu. Jų pasekmės turės rimtą neigiamą poveikį Lietuvos gyventojams“, – pareiškė N.Patruševas.
Pirmadienį Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas užsiminė, kad Rusija gali blokuoti Klaipėdos uostą, tačiau Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tokią galimybę pavadino iš piršto laužta. „Jokių priemonių, be savo pačios tranzito nukreipimo į savo pačios uostus, Rusija neturėjo ir neturi“, – pareiškė ministras.
