„Šiaulių oro uostas turi visas galimybes išnaudoti nišą ir tapti vieninteliu Lietuvoje krovininiu oro uostu, kuriam papildomas pajamas neštų užsakomieji keleiviniai skrydžiai bei orlaivių remonto ir priežiūros paslaugos“, – sako nuo 2016 m. kovo įmonei vadovaujantis Andrius Daujotas.
Pasak jo, pagrindinis oro uosto privalumas išskirtinė kilimo-tūpimo tako infrastruktūra. Pavasarį Šiaulių oro uostą auditavo „Boeing“ kompanijos specialusis patarėjas, aviakompanijų prašymu tikrinęs sąlygas, ar Šiaulių aerodrome gali leistis sunkiasvoriai lėktuvai „Boeing“ 747 8F – vieni didžiausių krovininių orlaivių pasaulyje.
Ekspertas pateikė išvadas Lietuvos civilinės aviacijos administracijai, kuri Šiaulių oro uostui išdavė sertifikatą priimti minėtus lėktuvus.
Tačiau bėda ta, kad oro uoste nėra tinkamos vietos nusileidusiems lėktuvams priparkuoti ar juo labiau remontuoti.
„Šiuo metu naudojamės kariškiams priklausančiu vadinamuoju Šiauriniu peronu, tačiau jo būklė prasta, o panaudos kaina, kiek žinome, tik augs. Tad racionaliausias sprendimas būtų statyti nuosavą peroną, juo labiau, kad Šiaurinis mūsų veiklos mastams šiame etape yra per didelis, o jo rekonstrukcija – tris kartus brangesnė nei naujo perono statyba. Jei naujas peronas, įmonių apklausos duomenimis, kainuotų apie 5 mln. eurų, tai senojo rekonstrukcijos kaina būtų apie 15 mln.“, – skaičiuoja A. Daujotas.
Pasak oro uosto vadovo, ilgą laiką strateginis objektas buvo atsidūręs nepavydėtinoje padėtyje. „Įmonė veikė praktiškai be turto. Tad ilgainiui atsidūrėme uždarame rate – nėra infrastruktūros, nėra ir besileidžiančių orlaivių, tad kartu ir pajamų, o kai nėra lėšų, nėra ir investicijų į infrastruktūrą“, – sako A. Daujotas.
Situacija pasikeitė 2015 m. pabaigoje, kai oro uostas tapo žemės savininku. Šiuo metu įmonė vykdo dalies žemės nuomos aukcioną. Tikimasi, kad pirmosios oro uosto teritorijoje įsikurs orlaivių remonto ir priežiūros paslaugas teikiančios įmonės.
„Susidomėjimas nuomos aukcionu yra nemažas – su sąlygomis susipažino net tik spaudoje jau minėtos, bet ir keletas naujų įmonių. Pagrindinis kliuvinys šiandien yra oro uosto infrastruktūra. Potencialūs investuotojai bijo likti iš esmės neveikiančiame oro uoste, kur prisiparkuoti vienu metu gali tik vienas lėktuvas. Tačiau, manau, ši problema bus išspręsta, juo labiau, kad Šiaulių miesto taryba ir meras ne kartą viešai pabrėžė, jog civilinis oro uostas Šiauliams yra svarbus konkurencinis pranašumas regione, kurį būtina išnaudoti“, – sakė Šiaulių oro uosto direktorius.
Strateginiu objektu Šiaulių oro uostas buvo paskelbtas dar 2002 m. 2007-2016 m. strateginiame miesto plane buvo numatyta, kad oro uostui bus skirta 9,4 mln. eurų miesto biudžeto ir ES fondų lėšų.
„Jei tiek būtų buvę investuota į infrastruktūrą, šiandien jau turėtume pilnai funkcionuojantį ir pajamas miesto biudžetui nešantį objektą“, – skaičiuoja A. Daujotas. Deja, strateginiai planai taip ir liko planais, o per 9 metus Šiaulių oro uostas sulaukė tik 400 000 eurų investicijų, kurių užteko įmonei atsinaujinti krovos ir orlaivių aptarnavimo įrangą.
Naujajame miesto strateginiame plane taip pat yra numatytos investicijos į ilgalaikį oro uosto turtą. 5 mln. eurų, kurių prašoma investuoti miesto, būtų svarbi šių investicijų dalis.
„Pinigai nėra didžiausia Šiaulių oro uosto problema, svarbiausia, pakeisti požiūrį į jį. Turime visi suprasti, kad tai yra strateginis Lietuvos ir Šiaulių miesto bei viso regiono objektas, kuris gali sukurti didžiulę pridėtinę vertę visam regionui.
Kalbame ne tik apie finansinę naudą, bet ir naujas gerai apmokamas darbo vietas, kurios sumažintų demografines Šiaulių problemas, emigracijos mastą. Kasmet tai suprantančių žmonių ir politikų daugėja, tad, manau, diskusijos apie oro uosto ateitį yra į naudą miestui“, – sako A. Daujotas.
Naujajame miesto strateginiame plane taip pat yra numatytos investicijos į ilgalaikį oro uosto turtą. 5 mln. eurų, kurių prašoma investuoti miesto, būtų svarbi šių investicijų dalis.
„Visi preliminarūs skaičiavimai buvo pateikti miesto tarybai ir vadovams. Tad belieka priimti strateginį sprendimą ir pradėti ruošti techninį projektą. Miesto biudžetui ši investicija netaps didele našta, nes investuoti lėšas, skaičiuojame, reikės per 2-3 metus. Investuotojai, dalyvaujantys žemės nuomos aukcione, irgi laukia aiškios miesto pozicijos, nes niekas nenori tapti situacijos, kai sprendimai vis atidedami, įkaitais“, – sako Šiaulių oro uosto vadovas.
