Jau beveik dvi savaites su pertraukomis protestuotojai Lenkijoje blokuoja kelią, vedantį Lenkijos ir Baltarusijos sienos link, siekdami sustabdyti krovininius vilkikus – jų teigimu, per Baltarusiją šios transporto priemonės važiuoja į Ukrainą su atsargomis Rusijos kariuomenei.
Panaši akcija pirmadienį vyko Lietuvoje, netoli Medininkų pasienio punkto. Vienas pirmadieninės akcijos iniciatorių – žinomas komikas Olegas Šurajevas, socialiniuose tinkluose išreiškė protestuotojų siekį – Vyriausybei iki kovo 25 d. nuspręsti blokuoti per Lietuvą vežamas baltarusiškas ir rusiškas prekes.
Visuomenininkų iškeltas klausimas persikėlė ir į politinį lygmenį. Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrai antradienį paragino Europos Sąjungą (ES) uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu iš ir į Rusiją ir Baltarusiją, pranešė Lietuvos ministras Marius Skuodis.
„Šiandien pasirašiau bendrą trijų Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrų kreipimąsi į ES institucijas ir kitus kolegas su raginimu visoje ES uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į / iš Rusijos ir Baltarusijos, kartu uždraudžiant šių šalių laivams įplaukti į ES šalių uostus“, – feisbuke rašė M.Skuodis.
Šį ir kitus sprendimus ketvirtadienį greičiausiai svarstys Briuselyje susirinkę ES šalių ir vyriausybių vadovai.
15min kalbintas Lietuvos Nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas Edmundas Daukantas sakė, kad, uždraudus rusiškiems ir baltarusiškiems vilkikams įvažiuoti į Lietuvą ar į visą ES, neabejotinai būtų galima tikėtis sulaukti ir atsakomųjų veiksmų.
Tiesa, dėl tokio žingsnio greičiausiai labiau nukentėtų pačios Rusijos vartotojai ir gamintojai, nes būtent vilkikais į Rytus būdavo vežama daugiau prekių nei iš jų.
„Automobilių transporte daugiau tonų nuvažiuodavo į Rusiją, nei grįždavo atgal. Iš Rusijos į Europą niekada nebuvo krovinių pertekliaus“, – kalbėjo pašnekovas.
Jeigu būtų įvestas pervežimo keliais embargas, tai, be abejonės, pajustų ir Lietuvos vežėjai. Kokia tiksliai būtų žala, pamatuoti sunku.
Skelbiama, kad transporto ir su juo susijusio saugojimo sektoriaus indėlis į Lietuvos biudžetą sudaro apie 13 proc. šalies BVP – apie pusė šio skaičiaus tenka krovininiam kelių transportui.
E.Daukanto nuomone, Lietuvos transporto sektorius iki šiol buvo neįprastai gyvybingas dėl to, kad Lietuva ilgą laiką buvo tranzitiniu tašku tarp Rytų ir Vakarų. „Pagrindiniai prekių srautai buvo formuojami atsižvelgiant, kad mes esame tikrai maitinami šito Vakarų ir Rytų tranzito. Kai planuoji vežimus į Lietuvą, planuodamas gali 10 proc. palikti Lietuvoje, kas liko vežti į Baltarusiją, Rusiją, ten užsipilti pigaus kuro ir grįžti atgal“, – pavyzdį įvardijo jis.
„Lineka“ vadovas aukštą šalies įmonių kuriamą BVP aiškino tuo, kad Lietuva labai aktyviai dalyvauja arba kabotažuose užsienyje, arba tranzito versle. „Nepagalvokite, kad tai yra importas, eksportas ir vietiniai pervežimai. Normalioje ekonomikoje, koks bebūtų galingas eksporto sektorius, daugiau 5 proc. BVP jis negeneruoja. Uždarant tranzitą [į Rytus] Lietuvą kerta per riebią dalį to sukuriamo BVP“, – kalbėjo pašnekovas.
Tačiau visai kitaip į šią situaciją žiūri Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ vadovas Zenonas Buivydas ir banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jų teigimu, Rytų krypties įtaka yra pervertinta, nes didelė dalis transporto sektoriaus pajamų į Lietuvos biudžetą suplaukia būtent iš pervežimų Vakaruose. Didžioji dalis vežėjų persiorientavo į Vakarus po 2014 m. Krymo krizės ir Rusijai pritaikytų sankcijų.