Norint grįžti iš pajūrio į sostinę teks pakeliauti – tai akivaizdu apžvelgus dabartinę pasiūlą. Šiuo metu skrydžius iš Palangos į Vilnių siūlo šios aviakompanijos – latvių „AirBaltic“, lenkų „LOT“, baltarusių „Belavia“, vengrų „Wizz Air“ bei Skandinavijos „Scandinavian Airlines“. Bet reikia turėti omenyje, kad visi jie – jungiamieji.
Ir ilgiau, ir brangiau
Rezervuojant bilietus maždaug prieš mėnesį ir skrendant su „AirBaltic“ Rygoje teks praleisti 6–22 valandas. Tiesa, galima rasti ir tokių skrydžių, kur Rygos oro uoste būsite tik 1 val. 40 minučių, tačiau jie nebus patys pigiausi. Iš viso kelionės trukmė su latvių oro linijomis gali trukti nuo 3 val. iki daugiau nei 20-ies valandų.
Panaši situacija su baltarusių aviakompanija „Belavia“, kuri siūlo skrydžius į Vilnių per Minską, kur reikės praleisti apie 13 valandų. Skrendant su lenkų „LOT“ Varšuvoje teks praleisti nuo 20 iki 23 valandų. Keliaujant su „Scandinavian Airlines“, Danijos sostinėje Kopenhagoje teks praleisti nuo 8 iki 22 valandų.
O ir kainos nėra pačios palankiausios. Rezervuojant bilietus prieš mėnesį, pigiausi bilietai prasideda nuo 75 eurų, bet gali pasiekti ir 968 eurus. Pasirinkus pastaruosius, kelionė truks nuo 5 iki 8 val. ir teks pabuvoti apie pusvalandį Rygos oro uoste bei valandą arba 4 val. Varšuvoje.
Palyginus, pasinaudojus Lietuvos geležinkelių organizuojamu „Pajūrio ekspresu“, bilietas iš Palangos į Vilnių kainuos 21 eurą vykstant ekonomine klase ir 24,6 euro važiuojant verslo klase. Keliaujant autobusu, kelionė atsieis apie 20–26 eurus, o truks apie 4–5 valandas.
Tokie skrydžiai jau vyko
Aviacijos ekspertas, oro linijų verslo analitikos bendrovės „Ch-aviation“ rinkodaros vadovas Simonas Bartkus 15min teigė, kad vietinių skrydžių tarp Vilniaus ir Palangos klausimas yra labai kompleksinis. Jis primena, kad skrydžius tarp Vilniaus ir Palangos ne vienas pamena iš sovietmečio, tačiau paskutinį kartą skrydžius vykdė „flyLAL“.
„2006 metais skrydžiai buvo vykdyti nuo gegužės iki rugsėjo ir per visą tą laikotarpį sulaukė viso labo tik 1078 keleivių. Vėliau skrydžius pabandyta grąžinti lapkričio mėnesį ir jie vyko iki kovo: keleivių skaičius buvo dar mažesnis. 2005 metais skrydžiai taip pat buvo vykdyti nuo gegužės iki rugsėjo ir jais susidomėjo tik 815 keleivių. Vis dėl to, šių menkų skaičių nevertėtų priimti kaip realaus paklausos ženklo: „flyLAL“ tuos skrydžius vykdė tik tam, jog perkeltų lėktuvą iš Vilniaus į Palangą, kadangi tuo metu vykdė keletą tarptautinių skrydžių iš Palangos. Vilnius–Palanga tvarkaraštis nebuvo patogus keleiviams ir nebuvo vykdoma aktyvi rinkodara populiarinant šiuos skrydžius“, – tikino jis.
Kelionė per aplinkui
S.Bartkaus nuomone, norint turėti vietinius skrydžius tarp Vilniaus ir Palangos, reikėtų turėti nacionalinį vežėją, kurį domintų vietinė Lietuvos rinka. Jis patikslina, kad vietiniai skrydžiai šalies viduje yra skirti ne tik vietiniam susisiekimui, tačiau ir jungiamiesiems skrydžiams.
„Paprastai vietinės aviakompanijos vietiniais skrydžiais skraidina keleivius su persėdimu sostinėje. Pavyzdžiui, „Finnair“ Suomijoje skraidina keleivius iš įvairių regioninių oro uostų per Helsinkį, „LOT Polish Airlines“ skraidina iš Lenkijos miestų su persėdimu Varšuvoje, „AirBaltic“ Latvijoje vykdo skrydį Liepoja–Ryga tranzitiniam skraidinimui per sostinės oro uostą. Lietuvoje nėra bazinio vežėjo, kuris vystytų tranzitinį susisiekimą per Vilniaus oro uostą, todėl, jeigu Palanga–Vilnius skraidintų kokia atsitiktinė aviakompanija, keleiviams tektų pirkti atskirus bilietus, be jungimo apsaugos ir, dažniausiai, už nepatrauklią kainą“, – įsitikinęs jis.
Taip pat nepadeda ir geografinė padėtis. S.Bartkaus teigimu, Palangos oro uostas yra nutolęs į vakarus nuo Vilniaus, todėl keleiviams skrydžiai per Vilnių būtų nepatrauklūs, nes tektų skristi į priešingą pusę.
„Didžiausia paklausa iš Lietuvos yra Vakarų kryptimis (Jungtinė Karalystė, Norvegija, Vokietija, Italija, Prancūzija ir t.t.), todėl keleiviams skrydžiai iš Palangos į Vilnių būtų „per aplinkui“ – patrauklesni jau esami skrydžiai per Kopenhagą, Rygą, Oslą ar Varšuvą“, – tikina jis.
Vištos ir kiaušinio diskusija
Be to, prie galimybės vystyti tokius skrydžius neprisideda ir geras susisiekimas žemės transportu. Jei magistralinis kelias nėra apkrautas, kelionė automobiliu iš Vilniaus į Klaipėdą/Palangą trunka 3–3,5 valandos. Traukiniai ir autobusai veža maždaug per 4 valandas.
„Oro susisiekimas leistų laimėti santykinai nedaug laiko: 40–45 minutės skrydžio trukmė, būtinybė atvykti bent valandą į oro uostą prieš skrydį ir dar 15–20 minučių palikti oro uostą po atvykimo – turime mažiausiai 2 valandas kelionės trukmę, neskaitant kelionės į oro uostą/iš oro uosto trukmės. Europoje yra praktikų, kaip pagreitinti procedūras vietiniams skrydžiams, tačiau tai reikalauja investicijų – ne tik vežėjo, bet ir oro uostų“, – kalbėjo jis.
S.Bartkus tikina, kad Palangos oro uosto vieta nėra ideali, o antžeminis susisiekimas iš Palangos oro uosto nėra išvystytas. Be to, jis atkreipia dėmesį, kad oro uostas nėra tikslas, o tik tarpinė kelionės stotelė. Paklausa pajūryje yra gana išbarstyta: daugeliui keleivių iš Vilniaus galutinis kelionės tikslas yra ne tik Palanga, daliai jų tai yra Klaipėda, dar daliai – Neringa.
„Palangos oro uostas įsikūręs keli kilometrai į šiaurę nuo Palangos miesto, todėl kelionė į Klaipėdą arba Nidą užima nemažai laiko. Susisiekimo galimybės iš Palangos oro uosto maršrutiniu transportu į Klaipėdą ar Neringą taip pat yra nekokios. Žinoma, galima diskutuoti, kas pirma turi atsirasti – skrydžiai ar autobusai, tačiau tai jau primena diskusiją, kas atsirado anksčiau – višta ar kiaušinis“, – aiškina jis.
Be to, aviacijos eksperto nuomone, norint būti konkurencingam, skrydžiai iš Palangos turėtų vykti bent po 2–3 kartus per dieną. Jei tokie skrydžiai būtų vykdomi kelis kartus per savaitę, jie pritrauktų tik entuziastus, o trumpais maršrutais keliaujančiųjų daugumai svarbiausias dalykas renkantis transporto rūšį yra tvarkaraštis – tinka arba netinka.
„Aviakompanijų kaštų struktūroje, didelė dalis kaštų yra fiksuoti vienam skrydžiui įvykdyti, todėl skraidinant mažais lėktuvais neįmanoma pasiekti žemos savikainos, tenkančios vienai sėdynei. Rinka yra pripratusi prie žemų „Ryanair“ ar „Wizz Air“ siūlomų kainų, o jas bendrovės geba pasiūlyti dėl to, kad skraido dideliais, 180–240 vietų lėktuvais“, – kalbėjo S.Bartkus.
Dažnins skrydžius į Rygą
Tuo tarpu pačios oro linijos į spekuliacijas apie galima skrydį iš Palangos į Vilnių nesileidžia.
„Vertinant galimas kelionių vietas, kurias „AirBaltic“ galėtų įtraukti į savo tinklą, reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių. Vis dėlto, šiuo metu „AirBaltic“ nėra įvertinusi tiesioginių skrydžių tarp Palangos ir Vilniaus pradžios ir todėl negali spėlioti apie galimą pelningumą, bilietų kainas ir kitką.
„AirBaltic“ pradėjo tiesioginius skrydžius iš Rygos į Palangą prieš dešimt metų ir laiko Palangos oro uostą stipriu, profesionaliu ir motyvuotu partneriu. Nuo to laiko „AirBaltic“ toliau didino skrydžių skaičių tarp dviejų miestų ir šią žiemą papildys dar trimis savaitiniais skrydžiais. Šiuo metu „AirBaltic“ ištisus metus siūlo du skrydžius iš Palangos į Rygą“, – 15min atsakė Didzis Rudmanis.
Svarstytų, jei prisidėtų valstybė
„GetJet Airlines“ atstovė Silvija Jakienė 15min aiškino, kad bendrovės orlaivių parką sudaro komercinės paskirties lėktuvai, turintys 150–300 keleivių vietų. Dėl to, įvertinus visas sąnaudas, tokio nuotolio skrydžius vykdyti įmonei būtų gerokai per brangu, o keleiviams negalėtų pasiūlyti patrauklios kainos.
„Skrydžiai Iš Vilniaus į Palangą galimi tik valstybei juos subsidijuojant. Jeigu tokia galimybė atsirastų, skrydžius svarstytume vykdyti „Pilatus“ turbo propereliniu lėktuvu, skirtu nedidelėms keleivių grupėms. Mūsų aviakompanija jau svarsto tokio tipo orlaivio įsigijimo galimybes, kurį planuojame naudoti įgulų skraidinimui. Šiuo metu mūsų orlaivių parke – 17 komercinės paskirties orlaivių.
Yra nemažai kitų valstybių sėkmingų praktikų, kai gaudamos valstybės paramą, avialinijos vykdo skrydžius šalies viduje. Vienas tokių pavyzdžių – Estija, kuri keleivius iš Estijos skraidina į Saremų salas. Palangos oro uostas turi puikiai išvystytą infrastruktūrą vykdyti tarpmiestinius skrydžius, jeigu tik matytų tokių skrydžių potencialą“, –atsakė ji.
