Oro uostai tobulina infrastruktūrą
Į kelionę besiruošiantiems specialiųjų poreikių asmenims, visi trys – Vilniaus, Kauno ir Palangos – oro vartai siūlo plataus spektro ir nemokamą aptarnavimą. Oro uostų atstovai pažymi, kad pastaruoju metu šias paslaugas skrendantys užsako vis drąsiau ir dažniau.
Žvelgiant į praėjusių 5 metų retrospektyvą, specialiųjų poreikių keleivių, kurie užsakė papildomą pagalbos paslaugą, Lietuvos oro uostuose skaičius išaugo beveik dvigubai: 2015 m. fiksuota 6017 keleivių, o 2019 m. – 11495.
„Ne tik investuojame į turimą oro uostų įrangą, ženklinimą ir keleivių informavimą, bet ir kasdien stengiamės užtikrinti keleivių patogumą ir saugumą, suteikdami maksimalią pagalbą. Esant galimybei, rekomenduojame apie reikiamą pagalbą informuoti likus 48 val. iki skrydžio, tačiau įsipareigojame padėti visais atvejais. Matome, kad žinančių apie papildomas paslaugas ribotos judėsenos žmonėms daugėja, o nuogąstavimai ir baimės mažėja – džiugu, kad kiekvienas keleivis gali jaustis ir keliauti komfortiškai“, – sako Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė.
Anot keleivių patirties ekspertės, Lietuvos oro uostai šiuo metu nagrinėja galimybes artimiausiu metu dar labiau pagerinti kelionės procesą šeimoms su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų. Siekiama, kad nuo pat atvykimo į oro uostą tokios šeimos jaustųsi dar ramiau ir nepatirtų papildomo streso situacijų.
Pagalba sėdintiems neįgaliojo vežimėlyje
„Kelionė lėktuvu pirmiausia prasideda nuo atvykimo į oro uostą, todėl jau šiame etape siekiame užtikrinti kuo sklandesnę kelionės pradžią. Kelionę į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus specialiųjų poreikių turintiems keleiviams gali palengvinti Maltos ordino pagalbos tarnybos paslauga „Važiuojam“ bei Nacionalinio socialinės integracijos instituto teikiama paslauga „Socialinis taksi“. Šalies oro vartai pasiekiami ir viešuoju transportu, kurio dalis taip pat pritaikyta specialiųjų poreikių keliautojams“, – pasakoja R.Petraitienė.
Jei atvykstama automobiliu, rekomenduojama parkuotis arčiausiai oro uostų keleivių terminalų rezervuotose vietose, pažymėtose specialiaisiais neįgaliųjų ženklais.
Atvykę į oro uostą, keleiviai gali naudotis arba asmeniniais, arba oro uostų laikinai suteikiamais neįgaliojo vežimėliais. Esant poreikiui, per specialias stoteles, kurios yra prie neįgaliesiems skirtų parkavimo vietų, nemokamai galima iškviesti lydinį darbuotoją. Jis suteiks reikiamą pagalbą ir palydės iki pat įlaipinimo į lėktuvą. Įlaipinimui ir išlaipinimui oro uostuose naudojama specialioji technika: trapas arba automobilinis ambuliftas.
Svarbu atminti, jog skrydžio metu tiek keleivio mechaninis, tiek elektrinis vežimėlis gabenami kaip bagažas ir už jo saugų transportavimą atsako oro linijų bendrovė.
Užsisakyti paslaugas – iki kelionės pradžios
R.Petraitienė pažymi, kad pagalbą specialiųjų poreikių turėtojams galima užsisakyti iš anksto, dar iki kelionės lėktuvu.
„Pravartu žinoti, jog perkant bilietus iš oro linijų bendrovės ar kelionių agentūros, specialiųjų poreikių keleiviams rekomenduojama, jog oro uoste bus reikalinga pagalba. Tuomet informacija perduodama oro vartams, o mes, savo ruožtu, pasirūpiname tiek atvykstančiais, tiek išvykstančiais keleiviais. Ši paslauga apima judėjimo pagalbą visose oro uostų erdvėse. Keleiviai saugiai ir patogiai palydimi iki pat tol, kol pasiekia savo vietas lėktuve“.
Jei paslauga iš anksto vis dėlto neužsakyta arba keleiviai patyrė traumą prieš pat kelionę ir dėl to jų judrumas yra apribotas, apie norimą pagalbą galima pranešti ir jau atvykus į vieną iš trijų šalies oro uostų. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į darbuotojus prie registracijos stalo arba pasinaudoti terminale esančiais pagalbos iškvietimo mygtukais.
„Visada primename, kad pagalbą oro uoste specialistai teikia ne tik specialių judrumo poreikių turintiems, bet ir kitas, nebūtinai fizines ar matomas negalias turintiems keleiviams, tarkime, šeimoms, kuriose yra autizmo spektro sutrikimą turintis asmuo. Kviečiame prisiminti, kad tokia paslauga yra teikiama ir drąsiai kreiptis, jei tik reikia papildomos pagalbos“, – sako Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė.
Vilniuje šie pagalbą suteikiantys mygtukai įrengti net keliose vietose: centrinėje automobilių stovėjimo aikštelėje (PC), taip pat prie autobusų stovėjimo aikštelės ir išvykstančiųjų keleivių išlaipinimo vietoje, antrame keleivių terminalo aukšte, šalia įėjimo į išvykimo salę. Kauno oro uosto paslaugomis besinaudojantys keleiviai mygtukus ras ilgalaikės automobilių stovėjimo aikštelės (P1) bei trumpalaikių automobilių stovėjimo aikštelių (P2) mokėjimo kasose. Palangoje – trumpalaikės automobilių stovėjimo aikštelės (P1) mokėjimo kasoje ir pačiame keleivių terminale.
