Atėnuose laivai dėl streiko negali išplaukti iš uosto, sustojo tarpmiestiniai traukiniai ir sutriko viešojo transporto eismas, todėl gatvėse susidarė didžiulės spūstys.
Profsąjungos, įskaitant pagrindinę šalies profsąjungą GSEE, siekia, kad ministro pirmininko Alexiso Tsipro vadovaujama kairiųjų vyriausybė padidintų darbo užmokestį, nes šalis pagaliau užbaigė paskutinę iš trijų tarptautinės finansinės pagalbos programų, kurias įgyvendinant ankstesnėms vyriausybėms per pastaruosius aštuonerius metus teko mažinti valstybės išlaidas, įskaitant išlaidas atlyginimams.
Trečiadienį sostinėje taip pat buvo suplanuoti gatvės protestai.
„Griežto taupymo politika turi būti galutinai nutraukta“, – pareiškė GSEE.
Profsąjunga reikalauja oficialų minimalų darbo užmokestį padidinti nuo dabartinio maždaug 580 eurų lygio iki 751 euro.
Rugpjūčio mėnesį baigėsi trečioji tarptautinių kreditorių finansinės pagalbos Graikijai programa, tačiau šalis tebėra įsipareigojusi užtikrinti, kad pirminis biudžeto perteklius, į kurį neįskaičiuojamos skolų tvarkymo išlaidos, iki 2022 metų pabaigos sudarytų 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o iki 2060-ųjų – 2,2 proc. BVP. Šie rodikliai pagrįsti prielaida, kad metinis BVP augimo tempas sudarys vidutiniškai 3 procentus.
Graikijai, kuri paskolas suteikusiems tarptautiniams kreditoriams vis dar yra skolinga milijardus eurų, tebėra taikoma „stebėsena po programos įgyvendinimo“.
Nedarbo lygis Graikijoje yra pirmą kartą nuo 2011 metų smukęs žemiau 20 proc. ribos, tačiau dauguma graikų toliau vargsta dėl didelių mokesčių ir smarkiai sumažėjusių pajamų.
Susirūpinimą kelia ir problemos, su kuriomis vis susiduria Graikijos bankai, kurių rinkos vertė šiais metais sumažėjo milijardais eurų.
Artėjant 2019 metais įvyksiantiems rinkimams, A.Tsipras pažadėjo padidinti minimalų darbo užmokestį ir išvengti su šalies kreditoriais anksčiau suderinto pensijų karpymo.
Kitos profsąjungos lapkričio 14-ąją surengė atskirą vienos dienos streiką, kuriame, be kita ko, dalyvavo valstybės tarnautojai ir mokytojai.
Įgyvendinant tris finansinės pagalbos programas, kurios buvo suderintos atitinkamai 2010, 2012 ir 2015 metais, Europos Sąjunga (ES), Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Graikijai paskolino iš viso 289 mlrd. eurų.
