Papildyta 17.56 val. Pirmadienio pavakarę Susisiekimo ministerija pranešė, kad panaudojant banko suteiktą trumpalaikį kreditą kuru aprūpinamas prie Senegalo krantų esantis laivas „Raguva“ ir prie Portugalijos krantų esantis laivas „Voruta“. Kredito lėšomis laivų įgulos aprūpinamos maistu ir vandeniu, apmokamas draudimas.
Negauna atlyginimų
Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas sako, kad jūrininkai negauna atlyginimų, baigiasi jų maisto atsargos.
LJL teisininkas Ignas Kerbelis BNS sakė neturintis teisės teikti komentarų įmonės vardu. Su laikinuoju LJL vadovu Valerijumi Adamoniu BNS nepavyko susisiekti.
Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža BNS patvirtino, kad visi penki LJL laivai yra sulaikyti Senegale, Portugalijoje, Italijoje, Lenkijoje ir JAV.
„Laivų sulaikymai prasidėjo berods gegužę, jūrininkams už keletą mėnesių nesumokėti nei atlyginimai, nei dienpinigiai. Laivai gali pritrūkti kuro, tuomet nustotų dirbti generatoriai, ir laivai virstų metalo laužu. Maisto atsargos taip pat eina į pabaigą, rūpinsimės, kad žmonės būtų aprūpinti bent būtiniausiais maisto produktais“, – BNS sakė P.Bekėža.
Kontrolinis akcijų paketas priklauso valstybei
Kontrolinis „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų paketas (56,66 proc.) priklauso valstybei ir jį pagal patikėjimo teisę valdo Susisiekimo ministerija.
„Ji ir turėtų rūpintis bendrovės reikalais, bet palieka ją likimo valiai. Todėl laivuose pradeda trūkti ne tik maisto, bet ir geriamo vandens. Kreipėmės tiek į ministrą (Rimantą Sinkevičių, – red. past.), tiek į premjerą, tačiau mūsų reikalai nesprendžiami“, – 15min.lt anksčiau sakė P.Bekėža.
Problemos prasidėjo, kai su įmonės valdybos, kurios pagrindą sudaro ministerijos darbuotojai, pritarimu buvo prisiimta paskolų iš bankų.
Dabartinę įmonės situaciją jis apibūdina kaip būklę post factum.
„Problemos prasidėjo, kai su įmonės valdybos, kurios pagrindą sudaro ministerijos darbuotojai, pritarimu buvo prisiimta paskolų iš bankų. Atėjo krizė, laivų apkrovimas sumenko, smuko įkainiai už krovinių pervežimą, o atiduoti skolas bankui reikėjo. Jis ir paima visus pinigus, nepalieka, kad įmonė galėtų normaliai dirbti ir atsiskaityti su jūrininkais“, – aiškino P.Bekėža.
Jis įsitikinęs, kad šis verslas galėtų būti pelningas, jei tik valstybė imtųsi efektyvių priemonių traukti kompaniją iš bėdos.
Tačiau Vyriausybė, valdanti 56,66 proc. akcijų, neturi galimybės finansiškai gelbėti šios įmonės, nes valstybei tiesiogiai remti verslo įmones draudžia Europos Sąjungos teisė.
