5 tūkst. kilometrų vamzdžių
Nuo Helsinkio maždaug 50 km atitolusiame Porvo mieste 1965 m. veiklą pradėjo „Neste“ priklausanti naftos perdirbimo gamykla.
Ji stovi Kilpilahti pramoninėje zonoje, kurios plotas yra 35 hektarai. Čia dirba 2 tūkst. „Neste“ darbuotojų ir dar 1,5 tūkst. kitų šalia įsikūrusių 10 įmonių darbuotojų.
„Neste“ naftos perdirbimo gamykloje perdirbamas benzinas, dyzelinas, aviaciniai bei laivams skirti degalai ir kt. Daugiausiai žaliavos į šią gamyklą atgabenama iš Rusijos – jūra, geležinkeliais, keliais. O pagamintus degalus galime rasti ir Lietuvoje.
Viso čia yra 5 tūkst. kilometrų vamzdžių. Žaliavinės naftos perdirbimo pajėgumai siekia apie 10,5 mln. tonų per metus arba 206 tūkst. barelių per dieną. Iš viso per metus šioje gamykloje pagaminama apie 13,5 mln. tonų įvairių produktų.
Gamyklos teritorijoje yra 150 rezervuarų (ant žemės ir po žeme), kuriose daugiausiai sandėliuojama žalia nafta.
Be to, Kilpilahti teritorijoje įsikūrusi ir didžiausia privati ugniagesių komanda Suomijoje. Kaip pasakojo „Neste“ komunikacijos vadybininkė Päivi Kivilä, čia budi greitosios pagalbos darbuotojai, dirba 50 nuolatinių ugniagesių bei 70 ne pilnu etatu dirbančių darbuotojų.
„Jie yra specialiai apmokyti, kaip elgtis išsiliejus naftai ir įvairiems chemikalams“, – sakė ji.
Degaluose ir plastikas?
Daugiau nei 25 proc. „Neste“ darbuotojų (apie 1 tūkst. specialistų) dirba mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei inžinerijos srityse.
Porvo mieste esančioje Žaliavų ir išankstinio apdorojimo laboratorijoje jos vadovė Miia Laamanen aiškino, kad įmonė didelį dėmesį skiria žiedinei ekonomikai ir degalų, pagamintų iš atsinaujinančių žaliavų, gamybai bei panaudojimui.
„Turime galimybę dirbti su daugiau nei 10 skirtingų žaliavų“, – kalbėjo ji.
Tai, pavyzdžiui, palmių aliejus, gyvulinių riebalų atliekos ir vartojimui neskirti augaliniai aliejai, žuvies riebalų atliekos, naudotas kepimo aliejus.
Prieš šių žaliavų panaudojimą pirmiausia pašalinami nešvarumai, priemaišos. Vėliau seka kiti žingsniai. Dyzelinas, kurio sudėtyje yra atliekų, pardavinėjamas rinkoje.
Ateityje įmonė planuoja gaminti degalus iš miško pramonės liekanų, dumblių bei plastiko atliekų. Pavyzdžiui, plastikinės pakavimo medžiagos ilgainiui galėtų pakeisti žaliavinę naftą, rafinuojant įprastus naftos produktus.
„Iki 2030 m. siekiame perdirbti daugiau nei vieną milijoną tonų plastiko atliekų“, – kalbėjo M.Laamanen.
Iki 2030 m. siekiame perdirbti daugiau nei vieną milijoną tonų plastiko atliekų, – kalbėjo M.Laamanen.
Ji negalėjo atsakyti, kada užsukę į degalinę galėsime užsipilti degalų, pagamintų tik iš perdirbtų plastiko atliekų, tačiau degalai, kuriuose bus ir perdirbto plastiko atliekų, greičiausiai rinkoje atsiras iki 2030 m.
Bandymai realiomis sąlygomis
Variklių laboratorijoje beveik 45 metus testuojami įmonėje pagaminti degalai.
„Neste“ tyrėjas Kalle Lehto pasakojo, kad atliekami išmetamųjų dujų testai. Dinamometro kambaryje automobilis gali būti vairuojamas įvairiomis sąlygomis, siekiant atkurti realias sąlygas.
Be to, atliekant bandymus patalpoje galima keisti temperatūrą.
„Galime reguliuoti temperatūrą nuo +35 laipsnių iki -35 laipsnių. Taigi šiame kambaryje gali būti tikrai labai šalta ir tai mums labai svarbu, kadangi esame įmonė, veikianti šiaurėje“, – sakė K.Lehto.
Ragina neišmesti po švenčių likusių riebalų
„Neste“ Suomijoje šiemet ketvirtus metus iš eilės organizuoja akciją, kuria kviečia gyventojų neišmesti po švenčių likusių riebalų kepant kalakutą ar kumpį.
Įmonė ragina gyventojus juos surinkti į kartonines dėžes ir palikti tam skirtose vietose. Juos surinkus, riebalai yra perdirbami į ekologiškus degalus. Pernai šioje akcijoje dalyvavo 185 tūkst. namų ūkių.
„Neste“ skaičiavimais, iškepus kalakutą ar kumpį lieka tiek riebalų, kuriuos perdirbus į degalus, automobiliu galima nuvažiuoti daugiau kaip 3 kilometrus.
Kelionę į Suomiją apmokėjo „Neste“. Straipsnio turiniui įtakos tai neturėjo.