Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas išplatintame pranešime teigia, kad sprendimas, konsultuojantis su aviacijos sektoriaus bendruomene, jau yra priimtas ir naujo oro uosto statyba nėra svarstoma – numatoma plėtoti esamą oro uostų tinklą.
Ministerijos atstovai teigia, kad naujo oro uosto galimybė nėra įrašyta šiemet kovą pristatytose Lietuvos aviacijos gairėse, skirtose nubrėžti plėtros kryptį iki 2030 m.
Jose numatyta, kad šalyje bus plėtojamas esamų oro uostų tinklas. Minėtos Lietuvos aviacijos gairės pradėtos rengti 2021 m. birželį.
„Niekas artimiausiais metais jokių sprendimų dėl naujo oro uosto neplanuoja, klausimas net nesvarstomas. Todėl norisi nuraminti šalies aviacijos bendruomenę, investuotojus ir nekilnojamojo turto plėtotojus – gairėse numatyta kryptis nesikeičia, turime aiškų planą, kaip plėtojame Vilniaus ir Kauno oro uostų terminalus ir tikslingai dirbame šia kryptimi“, – pranešime cituojamas J. Skačkauskas.
Nuomonę, kad už kelių metų reikėtų apsispręsti dėl naujo oro uosto, šią savaitę publikuotame interviu15min išsakė laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas.
„Vertinant ilgalaikę perspektyvą, natūralu, kad per artimiausius dešimt metų, tiek mes, tiek mūsų akcininkas Susisiekimo ministerija veiklą mato per trijų oro uostų valdymą.
Tie plėtros projektai, kuriuos išvardijau [Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų plėtra], artimiausius dešimt metų užtikrins mums galimybę augti.
Jeigu vertintume tolimesnius periodus, natūralu, kad 3–4 metų perspektyvoje turi būti priimtas principinis politinis sprendimas, kaip vystyti oro uostus: ar plėsti vieną iš esamų, ar statyti naują.
Tai yra atskiras klausimas, kuris turėtų būti išnagrinėtas skirtingais pjūviais. Pradedant nuo verslo modelio, ekosistemos kūrimo, baigiant tiek aplinkosauginiais, tiek socialiniais aspektais. Tai labai platus klausimas, į kurį atsakymų kol kas nėra. Bet tikimės, kad per artimiausius 3–4 metus bus priimtas principinis sprendimas“, – kalbėjo jis.
A.Stikliūnas pridūrė, kad įvykdžius plėtros projektus Vilniuje ir Kaune, šie oro uostai bendrai per metus galės priimti 10 mln. keleivių – dvigubai daugiau nei dabar.
„Vilniaus oro uosto naujo išvykimo terminalo statybą. Jis turėtų būti baigtas 2025 m. I ketvirtį. Tai leistų mums padvigubinti keliautojų srautus Vilniaus oro uoste. Kauno oro uoste taip pat iš naujo vertinamas investicinis plėtros modelis, taip pat svarstoma per artimiausius kelerius metus aptarnaujamų keliautojų skaičių padvigubinti“, – kalbėjo laikinasi Lietuvos oro uostų vadovas.
Naujo bendro Lietuvos oro uosto idėją 2019 m. birželį iškėlė tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Preliminaria tokio oro uosto vieta galėjo tapti teritorija netoli Žaslių miestelio, Kaišiadorių savivaldybėje.
2018 m. trys Lietuvos oro uostai aptarnavo 6,2 mln. keleivių, o 2019 m. pasiekė piką ir aptarnavo 6,5 mln. keleivių.
2020 m. prasidėjus COVID-19 pandemijai keleivių srautai gerokai sumenko, tačiau šiais metais aptarnautų keleivių skaičius pamažu atsistato – per 2022 metų devynis mėnesius (sausis-rugsėjis) Lietuvos oro uostuose užfiksuota šiek tiek daugiau nei 4 mln. keleivių. 2019 m. tokiu pat metu keleivių buvo aptarnauta penktadaliu daugiau.
