Į šias lėšas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) Lietuvos regionų vežėjai priemonei gauti gali teikti paraiškas iki rugpjūčio 24 d. Finansinė paskata visai netaršių viešojo transporto priemonių įsigijimui turėtų iki 2026 m. pavasario Lietuvos autobusų parką papildyti naujais 230 elektra varomų arba vandeniliu pildomų autobusų bei užtikrinti jų įkrovimui bei papildymui skirtos infrastruktūros įrengimą.
„Šiandien alternatyviaisiais degalais varomas transportas Lietuvos gatvėse tampa įprastesniu reiškiniu. Džiaugiamės galėdami užtikrinti finansinę paskatą mažesniuose miestuose ir rajonuose keleivius vežti žalesniu viešuoju transportu. Tai – vienas iš pagrindinių mūsų siekių. Norime paskatinti plačiau naudoti viešojo transporto priemones, didinti jų patrauklumą ir sudaryti palankesnes sąlygas atsisakyti taršių asmeninių automobilių naudojimo miestuose“, – teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Iš viso elektra varomų ir vandeniliu pildomų autobusų įsigijimo skatinimui bus skirta 60 mln. Eur. Dar 6 mln. Eur investicijų bus skirta visai netaršių viešojo transporto priemonių įkrovimui / papildymui reikalingos infrastruktūros kūrimui: įkrovimo stotelėms, pantografams, induktyviesiems įrenginiams, vandenilio pildymo punktams.
Aplinkai draugiškų transporto priemonių įsigijimą finansuoti numatoma pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.
Paraiškas visai netaršių transporto priemonių įsigijimo subsidijavimui teikti gali juridiniai asmenys, su kuriais sudarytos viešųjų paslaugų teikimo sutartys vykdyti keleivių vežimo veiklą tose savivaldybėse, kurios 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis nerengė ir neįgyvendino darnaus judumo mieste planų.
Į šią kategoriją patenka 42 Lietuvos savivaldybės, t. y. Akmenės, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Lazdijų, Molėtų, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Skuodo, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus ir Zarasų rajonai bei Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Pagėgių ir Rietavo teritorijos.
Lietuvos autobusų parkas iki 2026 m. elektriniais ir vandeniliniais autobusais pasipildys ne tik 42 mažesniosiose savivaldybėse. Artimiausiu metu 2021–2027 m. laikotarpio Europos Sąjungos investicijų programos lėšomis darnaus judumo planų įgyvendinimui pasinaudoti galės likusios 18 – didžiosios ir kurortinės – savivaldybės.
Jų viešojo transporto parkams atnaujinti, alternatyviųjų degalų įkrovimo ir (ar) papildymo infrastruktūros plėtrai, pėsčiųjų ir dviračių takams ir kitoms darnaus judumo miestuose planuose numatytoms priemonėms įgyvendinti bus papildomai skirtas iki 332,6 mln. Eur finansavimas. Konkrečius sprendimus dėl žaliojo viešojo transporto įsigijimo priims pačios didžiųjų ir kurortinių savivaldybių tarybos.
Lietuvoje šiuo metu registruota beveik 8 tūkst. M2 ir M3 klasės autobusų, iš kurių alternatyviais degalais varoma beveik 10 proc., t. y. 763 transporto priemonės. Tarp pastarųjų elektrinių autobusų ir troleibusų iš viso yra 476.
Nuo 2026 m. visi įsigyjami M2 ir M3 klasės autobusai privalės būti netaršūs. Keliamas tikslas, kad 2030 m. alternatyviaisiais degalais varomų autobusų kiekis Lietuvoje pasiektų 4000, t. y. aplinkai draugiškas būtų kas antras šalies gatvėmis riedantis autobusas.
