„Būtina operatyviai spręsti klausimus, kurie leis kaip galima greičiau pradėti veiklą šalyje – suderinti teisės aktus, užtikrinti skaidrų mokesčių administravimą ir pajamų surinkimą, todėl pavedžiau Susisiekimo ministerijai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai bendradarbiauti ir operatyviai spręsti šiuos klausimus“, – pranešime spaudai teigė premjeras po trečiadienį vykusio susitikimo su „Uber“ atstovais.
Ketvirtadienį įmonė pradėjo veiklą Vilniuje, o Vilniaus miesto mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas 15min.lt paaiškino, kad „bandomajam projektui įstatymų derinti nereikia, nes, kaip paaiškėjo, tam puikiai tinka esama teisinė bazė“.
Tačiau Susisiekimo ministerija nėra tuo tikra.
„Kaip skelbia pati kompanija, ji neteikia vežimo paslaugų ir yra IT paslaugų įmonė. Pagal Lietuvos nacionalinius teisės aktus (Kelių transporto kodeksą ir Keleivių ir bagažo vežimo taisykles) keleiviai lengvaisiais automobiliais gali būti vežami trimis būdais: užsakomaisiais reisais, specialiais reisais ir taksi. Kiekvienai vežimo rūšiai yra keliami tam tikri reikalavimai“, – laiške 15min.lt rašo Susisiekimo ministerijos atstovai.
Ministerija prieš savaitę gavo raštišką „Uber“ kreipimąsi, kuriame rašoma, kad kompanijos partneriai-vairuotojai Lietuvoje planuoja veikti pagal užsakomųjų paslaugų modelį.
„Tokiu atveju jiems, kaip ir kitoms užsakomąsias paslaugas norinčioms teikti kompanijoms, galiotų tam tikri įstatyminiai reikalavimai (Pagal Kelių transporto kodeksą ir Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles), pavyzdžiui, keleivių vežimo sutartis ir t.t.. Kadangi kompanija raštiškai nepateikė sutarčių pavyzdžių, Susisiekimo ministerija prašys papildomos informacijos, siekiant įvertinti atitiktį Lietuvos teisės aktams“, – aiškino Susisiekimo ministerija.
Pastaroji prašo iš „Uber“ sutarčių, terminas, iki kada bendrovė turi jas pateikti, nėra nustatytas.
Tuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praėjusią savaitę pateikė išaiškinimą, kokius mokesčius turės mokėti „Uber“ vairuotojai.
„Uber“ 15min.lt sakė, kad ministerija reikalingus dokumentus jau yra gavusi.
„Uber“ bendradarbiauja su Susisiekimo ministerija ir kitomis valdžios institucijomis Lietuvoje ties šiuo klausimu, todėl šiuo metu negali komentuoti šiose konsultacijose aptariamų detalių. Vis dėl to galime patvirtinti, jog jūsų minimos sutartys yra viena šiame dialoge aptariamų temų“, – aiškino „Uber“ atstovai.
Ką reikėtų žinoti būsimiems „Uber“ vairuotojams?
VMI pažymi, kad „Uber“ partneriai – vairuotojai privalo registruoti individualią veiklą, išsiimdami individualios veiklos pažymą Mokesčių inspekcijoje.
Šios rūšies individuali veikla pagal pažymą apmokestinama 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, mokestis turi būti sumokamas pasibaigus metams deklaruojant pajamas iki gegužės 1 dienos.
GPM mokamas nuo pajamų sumos, atėmus leidžiamus atskaitymus, t. y. be pagrindžiančių dokumentų atėmus 30 proc., arba atėmus tas leidžiamas išlaidas, kurias mokėtojas gali pagrįsti dokumentais.
Be abejo, „Uber“ partneriai privalo mokėti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD, 9 proc. nuo pusės apmokestinamųjų pajamų) ir Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas (28,5 proc. nuo pusės apmokestinamųjų pajamų), kurias administruoja „Sodra“.
„Uber“ partneriai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, kad už „Uber“ jiems suteiktas paslaugas, t.y. už tai, kad partneriai-vairuotojai naudojasi „Uber“ mobiliąja aplikacija ir kt. paslaugomis (pvz., apmokėjimų už keliones administravimą), reikės mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM).
PVM (tarifas – 21 proc.) reikės mokėti kas mėnesį (jei buvo vykdoma veikla) nuo sumos, kurią „Uber“ kompanija pasiims sau kaip užmokestį už leidimą naudotis jos infrastruktūra (pavyzdžiui, vairuotojas per mėnesį gavo 100 € pajamų, „Uber“ kompanijos paslaugų kaina partneriui – 25 €, tad vairuotojas nuo 25 € turės sumokėti PVM). VMI rekomenduoja partneriams – vairuotojams plačiau pasidomėti PVM įstatymo taikymo ypatumais, dėl kurių partneriams-vairuotojams gali atsirasti prievolė registruotis PVM mokėtojais.
