Susisiekimo ministerija tokią idėją pateikė Vyriausybės Strateginiam komitetui.
„Yra tam tikri siūlymai, kuriuos dar reikia įvertinti Strateginiame komitete. Mintis yra apie galimybę administruoti oro uostus koncesijos būdu, tačiau jokiu būdu ne privatizuojant“, – BNS sakė susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas.
Paklaustas, ar ministerijos netenkina bendrovės Lietuvos oro uostų darbas, jis teigė, kad reikia ieškoti būdų, kaip pagerinti veiklą, o privatus investuotojas galėtų užtikrinti didesnį pelną ir jo įmokas į valstybės biudžetą.
„Visą laiką reikia tobulinti ir žiūrėti į priekį. Reikia vertinti tai, kad iš tikrųjų galimybės naudoti Europos Sąjungos struktūrinius fondus mažėja ir investicijos į oro uostus reikalingos pakankamai didelės. Tuo pačiu reikia žiūrėti, kad ir kapitalo grąža didėtų, tad čia tikrai matome galimybę valstybei gauti didesnę naudą nei šiuo metu gaunama. Neskaitant netiesioginės naudos - pasiekiamumo, būtų galima gauti didesnes įmokas į biudžetą“, - tikino A.Šliupas.
Pasak jo, apie konkretesnius planus bus galima kalbėti, jei tam pritars Strateginis komitetas.
Pasak jo, apie konkretesnius planus bus galima kalbėti, jei tam pritars Strateginis komitetas.
A.Butkevičius: galėtų būti stipri užsienio kompanija
Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, privačia oro uostų administratore galėtų tapti ir užsienio bendrovė.
Administruos su sąlyga, kad jie pritrauks vežėjus ir bus atidaryti nauji skrydžiai, – A.Butkevičius.
„Susisiekimo ministerija jau yra pateikusi Strateginiam komitetui naują viziją, kaip būtų galima efektyviau administruoti visus tris tarptautinius oro uostus, turiu mintyje Palangą, Kauną ir Vilnių. Toje koncepcijoje numatyta, kad tas, kas administruos, gal netgi pakviesti konkurso būdu naują administratorių, gal tai net galėtų būti kokia užsienio stipri kompanija, su sąlyga, kad jie pritrauks vežėjus ir bus atidaryti nauji skrydžiai“, – antradienį interviu LRT radijui sakė A.Butkevičius.
Pasak jo, ministrų kabinetas šį klausimą turėtų apsvarstyti birželio mėnesį.
Siekiant, kad oro uostai nekonkuruotų tarpusavyje, o veiktų vieningai, pernai liepą įkurta jungtinė įmonė Lietuvos oro uostai. Iki tol veikė atskiri Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai.
