Šiuo metu beveik pusė (40 proc.) Lietuvos šeimų turi po du automobilius, o transporto išlaidos siekia 1670 eurų per metus vienam gyventojui. Tai – 16 proc. pajamų, kai Europos vidurkis – 13 proc. Taip pat skaičiuojama, kad Lietuvoje vidutinis automobilių parko amžius siekia 17 metų.
„90 proc. lietuvių keliauja automobiliais, kai Europos Sąjungos šalyje vidurkis siekia 86 proc. Nerimą kelia ir su tuo susijusi oro aplinkos tarša – transporto tarša sudaro trečdalį visos aplinkos taršos“, – spaudos konferencijoje sakė M.Skuodis.
Anot M.Skuodžio, Susisiekimo ministerija per šią kadenciją yra nusimačiusi darbų planą, į kuriuos ketina investuoti 3 mlrd. eurų. Dar 1 mlrd. eurų investuotų ir ministerijai pavaldžios įmonės.
„Čia kalbama apie geležinkelius, Klaipėdos uostą, apie oro uostus ir kitas įmones. Didžioji dalis pinigų keliaus į kelių priežiūros ir plėtros programą“, – kalbėjo ministras.
M.Skuodžio teigimu, siekiama, kad 2024–2025 metais 100 proc. namų ūkių galėtų naudotis 100 Mbps greitį siekiančiu interneto ryšiu. Šiuo metu 61 proc. gali naudotis tokio greičio internetu.
Taip pat ketinama plėtoti 5G ryšį, kuris kitais metais turėtų veikti Vilniuje, o 2023-ais – 5 didžiausiuose Lietuvos miestuose.
„O 2024–2025-ais, tikiuosi, turėsime 5G ryšį jau visoje Lietuvoje“, – sakė jis.
Kalbant apie kelius, iki 2024 metų ketinama bent 20 proc. padidinti dviračių trasas, padidinti skrydžių kryptis nuo 40 iki 110, baigti statyti naują Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą, taip pat atverti Nemuną transportui ir turizmui. Be to, rekonstruoti „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos.
Vis dėlto avialinijų steigti Vyriausybė neketina.
„Norime, kad mūsų oro uostai įsteigtų įmonę ir identifikavus pagrindines reikalingas, keltume konkursą dėl skrydžių krypčių užtikrinimo. Ekonomiškai konkursas būtų paremtas verslo logika, finansai būtų vienkartiniai ir iš įmonės finansų.
Visa verslo logika būtų, kad kažkurį laiką tam tikrus skrydžius valstybė dotuotų, o vėliau grąža ir nuostoliai būtų pasidalinti tarp bazinių vežėjų ir Lietuvos. Iki metų pabaigos planuojame turėti verslo planą ir logiką“, – kalbėjo M.Skuodis.
Iki 2025 metų planuojama rekonstruoti plentą Vilnius–Utena bei išauginti elektromobilių tinklą iki 15 kartų.
2026 metais ketinama baigti įgyventi „Rail Baltica“ vėžę Lietuvoje. O iki 2030 metų norima pradėti tiesti europinę vėžę greitajam traukiniui Vilnius–Klaipėda.
Susisiekimo ministerija nori, kad iki 2024 metų būtų 10 kartų daugiau elektromobilių, 30 proc. pavežėjų ir taksi naudotų ne kurą, o kitokius degalus. Taip pat padidinti krovinių plukdymą Nemunu. Iki 2025 metų norima atnaujinti geležinkelių parką ir įsigyti naujus elektrinius traukinius, o iki 2029 metų 80 proc. autobusų parko turėtų būti elektriniai arba naudojantys alternatyvius degalus.
Iki 2030 metų norima, kad kelionės miestuose viešuoju transporto, dviračiai ir pėsčiomis sudarytų nemažiau kaip 60 proc. (dabar 45 proc.). Taip pat keliamas ambicingas planas iki 2030 metų žuvusiųjų keliuose sumažinti kiek daugiau nei dvigubai.
Kalbant apie aukštą grąžą, norima per kelerius metus, kad visos valstybės valstybės įmonės, kurios priklauso ministerijai, virstų į akcines bendroves.
Ketinama nuo 15 iki 17 metrų gilinti Klaipėdos uostą. M.Skuodžio teigimu, tai leistų priimti bet kokius laivus, kurie atplaukia į Baltijos jūrą.
