Kaip jau skelbta, antradienio vakarą Kaune tik per atsitiktinumą išvengta nelaimės – vykdant A.Meškinio tilto rekonstrukcijos darbus, nugriuvo ardomo seno tilto per Nerį kelyje Vilnius–Klaipėda konstrukcija, sverianti 400 tonų. Po įvykio iškart buvo uždaryta šalia esanti Panerių gatvė.
Kalbėdamas apie šį incidentą ministras pabrėžė, kad tai buvo rangovo atsakomybė vykdant darbus.
„Pagal preliminarią informaciją, kurią man šįryt pateikė, tikėtina, kad kažkas sovietmečiu pagailėjo tam tikrų medžiagų ir analogiškas kitas tilto dalis griaunant nieko panašaus nenutiko, o šitoje vietoje armatūros ar kažko nebuvo. Dėl tos priežasties technika negalėjo jo susmulkinti į gabaliukus ir jis visas į vandens pusę pakibo“, – aiškino ministras.
Jis pabrėžė, kad tiksliau apie situaciją atsakys tolesni tyrimai.
„Tie atsakymai turės būti gauti, nes mes turime šalia kitą tiltą, kurį, kai pastatysime griaunamo vietoje, reikės griauti taip pat. Klausimas, ką padaryti, kad nieko panašaus nepasikartotų“, – kalbėjo jis.
Ministras minėjo, kad laukia atsakymų iš Statybos inspekcijos kuo greičiau, tačiau pirmiausia būtina nukritusį objektą pašalinti.
„Dabar svarbiausia yra pašalinti tą performansą, performanso aktą, nežinau, kaip pavadinti, nes važiuojant priverčia išsižioti daugelį žmonių“, – kalbėjo ministras.
M.Skuodis teigė, kad saugumo užtikrinimas yra rangovo atsakomybė, tačiau teigė netikintis, kad kažkas padaryta specialiai.
Paklaustas apie labiausiai erzinančias šalies susisiekimo sektorių problemas, ministras teigė, kad automobilių keliai yra viena daugiausiai įtakos šalies gyventojų susisiekimui daranti sritis. „Kelių būklė liečia visus ir, deja, kelių būklė nėra tokia, kokios mes visi norėtume“, – kalbėjo jis.
Paklaustas apie tyrimą dėl praėjusią savaitę įgriuvusio Kėdainių tilto, ministras teigė, kad yra raštu pateikęs prašymą Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) iki vasario 17 d. pateikti atsakymą. Pasak jo, išvados bus iš dviejų dalių – Statybos inspekcija įpareigota atsakyti, dėl ko apskritai įvyko tokia avarija, o šis procesas gali užtrukti „savaitę-kitą“.
„Kita dalis – jeigu su savivaldybe pasirašyta sutartis 2020 m., kas iki to laiko ką darė, kad mes dar nepriėjome prie darbų. Nes projektavimas jau buvo pradėtas. Kitaip sakant, kad prie tos situacijos mes jau ėjome. Aš pats prieš metus lankiausi Kėdainiuose, pats buvau ties tuo tiltu, kaip ir ties kitais tiltais“, – sakė ministras, nusistebėjęs, kad projektavimo darbų pirkimas užtruko metus.
„Automobilių kelių direkcijai teks persitvarkyti ir dirbti kitaip. Viskas prasidės nuo naujo vadovo, kurį akcinės bendrovės valdyba turi artimiausiu metu paskirti“, – pridūrė M.Skuodis.
Jis pridūrė, kad dabar papildomai vertinama Lietuvos tiltų būklė, tačiau teigė, kad problemos – įsisenėjusios.
„Esu paveldėjęs prastą situaciją su 70 tokios būklės tiltų. Aš atsimenu, kaip pasakojau tai prieš metus, kalbėdamas iš Seimo tribūnos. Visi pasiklauso ir sako „jo, blogai“, bet dabar reikalaujama, ministre, pateikite tiltų sąrašą“, – kalbėjo M.Skuodis.
Paklaustas, ar savo atsakomybės šioje situacijoje nemato, laidos svečias teigė, kad ministras atsakingas už viską, kas vyksta jo srityje, nepaisant to, ar tiesiogiai konkrečioje srityje veikia, ar ne. Vis dėlto, jis atkreipė dėmesį, kad finansavimas tiltams ir viadukams buvo padidintas, kad būtų galima sutvarkyti po 5–10 per metus.
„Dabar šitoje vietoje jau LAKD, ir visų kitų čia esančių subjektų atsakomybė užtikrinti tą kontrolę. Ir jeigu neužtikrina, kad neitų pas ministrą pasakoti, kad mums trūksta finansavimo, nes finansavimo gali trūkti žvyrkeliui, gali trūkti duobei užtaisyti, bet finansavimo nei prie šitos, nei prie buvusios valdžios negali trūkti tiltų būklei“, – kalbėjo ministras.
