„Rail Balticos“ projekto tikslas – sujungti trijų Baltijos šalių sostines su Europos geležinkelių tinklu. Pasak susisiekimo ministro, norint išnaudoti visą europinio geležinkelio potencialą, o keleiviams ir krovinių vežėjams pasiūlyti kuo patrauklesnes, aukštos kokybės paslaugas, būtina, kad europinė vėžė tiesiogiai pasiektų Vilniaus ir Kauno oro uostus, o ne būtų nutiesta tik šalia jų.
„Europinė vėžė Lietuvai garantuos ne tik patogesnį susisiekimą su kaimyninėmis Baltijos valstybių sostinėmis ir Vakarų Europa, bet taip pat galėsime gerokai greičiau nukeliauti į didžiuosius Lietuvos miestus. Jau dabar nemažai keliautojų, vykdami tarp Kauno ir Vilniaus, renkasi traukinį dėl greitesnio susisiekimo ir patogumo, todėl tęsiame diskusijas, ką turėtume padaryti, atsižvelgdami į šių miestų poreikius ir lūkesčius, kad kelionė iki šalies oro uostų būtų dar lengvesnė ir patogesnė, pasirenkant tvarią ir darnią aplinkai susisiekimo priemonę – traukinius“, – susitikime sakė M.Skuodis.
Šiuo metu atrinktos keturios alternatyvos, kur galėtų būti tiesiamas „Rail Balticos“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno, šiemet iš jų bus pasirinkta viena, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreikius ir kurios pasekmės aplinkai bus mažiausios.
Ministro teigimu, planuojant šį projektą daugeliui metų į priekį, reikalingi sprendimai, kad europinė vėžė eitų ne šalia oro uostų, o atvestų iki pat jų „durų“. Atsižvelgiant į galimus „Rail Balticos“ linijos tarp Vilniaus ir Kauno variantus bei šalies oro uostų plėtros planus, tokio tipo jungčiai ateityje numatomas didelis potencialas. Be to, ji galėtų generuoti papildomus keleivių srautus.
Susisiekimo ministerijos iniciatyva balandžio–gegužės mėnesiais bus organizuojami nuotoliniai susitikimai su savivaldybių, per kurių teritorijas bus tiesiamas „Rail Balticos“ geležinkelis, merais. Šiuose susitikimuose bus koncentruojamasi į konkrečių regionų savivaldybių aktualijas ir joms rūpimus klausimus, diskutuoti bus kviečiami ir verslo bendruomenių atstovai.
„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. Projektą planuojama užbaigti iki 2026 m. pabaigos.
