„Dabar mūsų partnerių eilė teikti pasiūlymus sutarčiai ir rytoj bus aiškesnė pozicija, tačiau negalima palikti Lietuvos vienos prieš Europos Komisiją, derybose dėl Vilniaus klausimo turi būti bendra įmonė, kuri derėsis visais „Rail Baltica“ klausimais – dėl Vilniaus taip pat. (...) Mes norime, kad Vilnius būtų įtrauktas į akcininkų sutartį“, – prieš Vilniuje ketvirtadienį vyksiančias derybas dėl bendros Baltijos valstybių įmonės BNS sakė R.Sinkevičius.
Pasak jo, negalima teigti, kad Vilniaus klausimas stabdo „Rail Baltica“ projektą, nors sutartį dėl bendros įmonės planuota pasirašyti dar sausio pradžioje.
Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas mano, jog Vilniaus prijungimas prie „Rail Baltica“ yra Lietuvos ir Europos Komisijos derybų objektas
„Negaliu sakyti, kad klampina. Iš tiesų, kiekviena šalis daro savo namų darbus – studijas, poveikio aplinkai vertinimus, ir tie darbai juda“, – teigė R.Sinkevičius.
Anot jo, „Rail Baltica“ projektas su Latvijos ir Estijos atstovais bus aptariamas vasario 28 dieną Baltijos šalių parlamentinėje asamblėjoje.
Latvijos premjerė Laimduota Straujuma neseniai pareiškė remianti Lietuvos siekį nutiesti „Rail Baltica“ jungtį iki Vilniaus.
Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas mano, jog Vilniaus prijungimas prie „Rail Baltica“ yra Lietuvos ir Europos Komisijos derybų objektas. Lietuvos premjeras sako, kad Vilniaus įtraukimas į „Rail Baltica“ leis lengviau apginti viso projekto naudą, derantis su Briuseliu dėl finansavimo.
Lietuva 100 kilometrų atšaką nuo Kauno iki Vilniaus nori modernizuoti, kad visų Baltijos valstybių sostinės būtų sujungtos transeuropine vėže, tačiau tam priešinasi Estija, todėl vis dar nesusitariama dėl bendros įmonės akcininkų sutarties, kurią anksčiau planuota pasirašyti dar sausio pradžioje.
2015 metais Lietuvoje turėtų būti nutiesta apie 1,3 mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno.
