Pietrytinis aplinkkelis nuo HES‘o iki Ateities plento, projektuojamas Kėdainių tiltas per Nemuną ir būsimas transporto mazgas Vilijampolėje, ties Brastos, Jurbarko bei Neries krantinės gatvių sankirta. Šiuos tris ryškiausius ateities projektus savivaldybės vadovai pristatė ketvirtadienį Kaune viešėjusiam susisiekimo ministrui J.Narkevičiui. Šis žadėjo peržvelgti galimus finansavimo šaltinius, kurie padėtų sparčiau vystyti tokio masto projektus.
Susitikimo metu Kauno meras tikino, kad atėjęs į valdžią aptiko nepelnytai apleistą miestą. Kelininkams tuomet buvo pažadėta, kad jie gaus darbo nuo įšalo išėjimo iki šalnų.
V.Matijošaitis: „Fantazijos mums užtenka“
„Anksčiau keliams išleisdavome 6-7 mln. eurų, dabar išleidžiam 26-27 mln. Kas pasikeitė? Darbuotojai gavo lėšų iš kelių direkcijos ir iš miesto, bet ir ėmė pažinti skaičius, kas kiek kainuoja. Pirmiausia pasirūpinome, kad rangovai ir savivaldybės darbuotojai pažintų skaičius ir suprastų, kas kiek turi kainuoti. Kai nusiderėjome darbų kainas, užtikrinome, kad kelininkams nereikėtų varinėti savo technikos tarp miestų, o galėtų nenutrūkstamai visą sezoną dirbti Kaune – nuo įšalo pabaigos iki kitų pirmų šalčių. Suprantu, kad šiuo metu miestas atrodo kaip didelė statybos aikštelė, bet taip yra todėl, kad visa administracijos komanda siekia įgyvendinti planuotus pokyčius, nenukeliant jų vėlesniam laikui“, – teigė V.Matijošaitis.
Šiemet, kartu su valstybės skirtomis lėšomis, Kauno keliams tvarkyti skirta net 40 mln. eurų.
Kauno meras pridūrė, kad gatvės mieste tampa ne tik lygios, bet ir tvarkingai suženklintos, pasidžiaugė, kad šiemet pėsčiųjų perėjose Kaune nežuvo nė vienas pėsčiasis.
„Gal kvaili mes. Jei kvaili, muškit, bet jei teisingai padarėm – iš Japonijos ir kitų šalių perėmėm rombų žymėjimą, kurie perspėja, kad artėjama prie perėjos. Nesakau, kad 100 proc. tai padėjo, gal gulintys policininkai padėtų, bet jų neįrengsi ten, kur viešasis transportas važiuoja. Rombai priverčia vairuotojus pristabdyti“, – susisiekimo ministrui dėstė Kauno meras.
Jis patikino, kad mieste jau sutvarkyti beveik visi parkai. Trūksta tik vieno – tiltų. Pradžioj užtektų vieno, vėliau gal reiktų dviejų. Taip pat reikia gerinti įvažiavimus į Kauną.
„Fantazijos mums užtenka, kad tik Dievas duotų sveikatos ir pinigų. Slapta svajonė – Kėdainių tiltas. Pridėta projekte, kaip mes sakome, daug sekso – suolelių aplink. Sąmata buvo 80 mln. eurų. Ten nereikia grožio, reikia funkcionalumo. Mažinti norėtume sąmatą iki 50 mln. eurų“, – tikino V.Matijošaitis, paminėjęs ministrui apie tai, kad tą pačią dieną sūnus Šarūnas Matijošaitis atidarė didžiausią Kaune verslo centrą „Magnum“.
Kėdainių gatvės tiltą, apie kurį svarstyta ne vienerius metus, buvo numatyta pradėti statyti 2020 metais. Pirminis projektas yra baigtas ruošti, tačiau jis dar nepateiktas ekspertizei. Šiuo metu, siekiant sumažinti sąmatą, projektas yra koreguojamas.
Numatyta, kad tiltas, sujungsiantis IX fortą ir „Via Baltica“ kelią, drieksis 430 metrų – tai būtų vienas ilgiausių tiltų Lietuvoje. Tikimasi įtilpti į 62 mln. eurų sąmatą, įvertinant tiek paties tilto, tiek prietilčių statybą.
Teigiama, kad šis tiltas turėtų padėti sumažinti transporto srautus miesto centre ir palengvinti susisiekimą tarp dviejų Nemuno krantų ties Marvele ir Vilijampolės, Šilainių mikrorajonais. Šiuo metu vairuotojai vyksta miesto senamiestyje esančiomis Gimnazijos, Šauklių gatvėmis, miestiečiai apkrauna magistralinį kelią „Via Baltica“, kurį naudoja kaip vidinį kelią. Pastačius šį tiltą, apkrova sumažėtų.
Vis dėlto dalis architektų bendruomenės ir visuomenės kritikuoja numatyta vietą ir šio tilto reikalingumą, nes, anot jų, tai sudarkys Nemuno ir Neries upių santakos vaizdą.
Jau kitąmet Kaune planuojama pradėti ir pietrytinio aplinkkelio statybų pirmą etapą – apvažiavimą nuo HES‘o iki Amalių.
J.Narkevičius pripažino, kad Kaunas yra sparčiausiai besivystantis miestas jo kuruojamoje srityje – kelių infrastruktūroje.
„Nuosavų biudžetinių savivaldybės skirtų lėšų dydis – įspūdingas. Beveik 200 proc. to, ką valstybė per įvairias programas skyrė. Mūsų yra apie 12 mln. eurų, tai jūsų apie 30 mln. eurų skirta. Pernai panašūs skaičiai. Iš Lietuvos miestų gal tik Šiauliai su centrine gatve konkuruoja. Mūsų prioritetas – atkreipti dėmesį į tas savivaldybes, kurios yra aktyvios, jas dar labiau paremti. Atsirado kovidinių lėšų, iš kurių Kauno miesto savivaldybei skirta 10 mln. eurų. Beveik tiek pat kasmet iš valstybės biudžeto skiriama keliams išlaikyti“, – pripažino susisiekimo ministras.
Jis patikino, kad susitikimas su Kauno meru buvo labai naudingas: išgirdo ir apie projektus, apie kuriuos dar nebuvo girdėjęs – ieškos galimybių, kaip bent iš dalies jų įgyvendinimą paremtų.
Nerimi – į Kauną
Jis prakalbo apie pakrančių sutvarkymą bei laivybos atgaivinimą ir teigė, kad vien valstybės indėlio tam neužteks – reikia pritraukti ir privatininkų lėšas.
„Valstybės mastu pradėjome vystyti ilgalaikį vandens kelių atgaivinimą, o Kaunas – būstinė Vidaus vandens kelių direkcijos, čia yra ir greitaeigis kateris „Raketa“. Savivaldybė prisidėjo prie šios privačios iniciatyvos. Mes pagilinome vagą nuo Kauno link Kuršių marių“, – teigė ministras.
Paklaustas, ar atsiras ateityje galimybė, kad vilniečiai Nerimi atplauktų į Kauną, J.Narkevičius patikino, kad tai – ne tolima ateitis.
„Pirmiau mes tvarkome Nemuną, vyksta praktiniai darbai. Dėl Neries ir kitų upių – koncepcija dar turi būti numatyta. Bet žinome, kad Neries vaga skiriasi nuo Nemuno – labiau akmenuota. Ties Grigiškėmis yra vadinama akmenų užtvanka. Dirbame ta linkme, kad Nerį sujungtume su Nemunu ne tik tai natūralia, bet ir laivybos prasme. Yra juk pramoninė laivyba: jei paruošime dabar planus, netrukus galėsime prekiauti ne tik su Druskininkų, bet ir Gardino miestu. Kalbamės apie tai su Lenkijos partneriais, kolega ministru iš Baltarusijos“, – paaiškino J.Narkevičius.
Miestui pašto pastato nereikia
Ministras panoro aptarti ir Lietuvos pašto Kaune viziją. Kaune susibūrusi architektų iniciatyvinė grupė „Paštininkai“ yra pristačiusi idėją Kauno centriniame pašto pastate įkurti architektūros muziejų. J.Narkevičius pripažino, kad ši vizija yra svarstoma. Pašto pastato privatizavimas buvo sustabdytas pernai rudenį, pusę metų veikia tarpžinybinė grupė, kurie ieško būdų, kaip pastatą įveiklinti.
Jei „Vičiūnų“ darbuotojus reiktų dabar įkelti į centrinio pašto pastatą, nepavyktų. Jie dabar keliasi iš miesto pakraščių į naują biurų pastatą miesto centre. Reiktų įdėti remontuojant žymiai daugiau pinigų negu mums kainavo „Magnum“.
Šiuo metu svarstoma, kokią juridinę formą suteikti pastato valdytojui – ar tai būtų viešoji įstaiga, ar turtas būtų valdomas kartu su vietos valdžia. Ministro teigimu, savivaldybės vaidmuo tame gali būti matomas. Tačiau V.Matijošaitis patikino nematantis jokių savivaldos funkcijų šiame pastate.
„Tiesiai šviesiai pasakysiu: nematau jokių savivaldos funkcijų tame pastate. Kam jų prigalvoti, jei nėra. Tikrai nereikia miestui turėti papildomų sąnaudų. Paštas turi būti suremontuotas, sutvarkytas, o kas viduje – man tas pats. Mums reikia, kad tas pastatas būtų gražus, o dabar jis yra nepelnytai apleistas. Jei „Vičiūnų“ darbuotojus reiktų dabar įkelti į centrinio pašto pastatą, nepavyktų. Jie dabar keliasi iš miesto pakraščių į naują biurų pastatą miesto centre. Reiktų įdėti remontuojant žymiai daugiau pinigų negu mums kainavo „Magnum““, – rėžė Kauno meras.
Žurnalistės paklaustas, ką mano apie tokią Kauno mero poziciją, J.Narkevičius atsakė: „Išgirdau, kad merui yra svarbu, jog pastatas išsaugotų savo autentiškumą ir kad jis būtų prižiūrimas. Kokia to forma? Mes einame tuo keliu, kad bandome suteikti galimybę visiems visuomenininkams, menininkams pateikti savo pasiūlymus, kaip įveiklinti pastatą. Tokia visuomeninė veikla, be abejo, kainuoja, ji nėra verslo projektas, kuris užsidirbtų. Mes esame pasiruošę rasti lėšų, kad tas pastatas būtų veiklus“.
J.Narkevičiui savivaldybės darbuotojai pristatė ir visus šiuo metu Kaune vykdomus projektus.
Per darbinį vizitą Kaune J.Narkevičius apžiūrėjo vieną stambesnių projektų – magistralėje A1 vykstančias naujojo tilto statybas per Nerį.
Vėliau ministro laukė susitikimas su įmonės „Kelių priežiūra“ atstovais, kur domėtasi, kaip įmonės valdyba ir administracija prižiūri ir tvarko valstybinės reikšmės kelius, ar pakankamai rūpinasi kelių saugumu. Ministras ketino aptarti ir pasirengimą valstybės kelių žiemos priežiūros darbams.
