Dar pernai R.Masiulis sakė, jog Lietuvoje nebus statomas naujas oro uostas, nes tai kainuotų itin brangiai. R.Masiulis vertino, kad naujo oro uosto statyba atsieitų 1,3 mlrd. eurų. Tuomet apsvarstytos naujo oro uosto idėjos atsisakyta Lietuvos oro uostų vystymo strateginio plano gairėse.
Be to, šiuo metu įgyvendinama Vilniaus oro uosto rekonstrukcija. Gegužę skelbta, kad Į Vilniaus oro uosto plėtrą bei rekonstrukciją per ketverius metus – iki 2022-ųjų – numatoma investuoti apie 130 mln. eurų.
Tačiau dėl didelio keleivių srauto augimo dabar ministras kalba kitaip – 2022 m. teks apsispręsti, ar statyti naują oro uostą.
Išdygtų tarp Vilniaus ir Kauno
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pirmadienį patikino, kad Lietuva turi spręsti aštriausius oro transporto klausimus – Vilniaus ir Kauno oro uostų pralaidumo didinimo klausimą, „nes šiuo metu jie yra perkrauti“.
„Svarbiausias dalykas, kad valstybėje mes turime pereiti prie ilgalaikio planavimo, turime numatyti, kiek įmanoma daugiau metų į priekį. Ir kas susiję su oro uostais, mes pabandėm sudėlioti planą iki 2035 metų, visus įmanomus variantus, kurie pagrinde priklauso nuo to, koks bus keleivių skaičius“, – sako R.Masiulis.
R.Masiulis akcentavo, kad Vilniuje ir Kaune į renovacijas atliekamos investicijos „daromos su tikslu, kad jos pilnai atsipirktų per tą laikotarpį, kiek jos tarnaus“. Vertinama, kad investicijos gali atsipirkti per 10-15 metų.
„Paraleliai turime stebėti keleivių srautus – ir tik tuo atveju, jei srautai augs taip, kaip augo pernai, kaip auga pirmuosius šių metų mėnesius, jei didelis augimas bus išlaikytas, mes neturėsime kito pasirinkimo, mums reikės didesnio oro uosto. Ir tokiu atveju numatoma statyti naują oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno“, – kalba R.Masiulis.
Anot jo, naujas oro uostas galėtų būti „aukščiausios kategorijos“, jame būtų naudojamos naujausios technologijos, o pats oro uostas galėtų būti modulinis – plečiamas pagal konkretų poreikį ir keleivių skaičius, jame galėtų leistis didieji orlaiviai.
„Toks sprendimas pagal dabartinį planą turėtų būti priimtas 2022 metais – daugiau nei už trejų metų. Per tuos trejus metus reiktų stebėti. (…) Jeigu ir tik jeigu keleivių augimas būtų toks didelis, koks iki šiol, toks oro uostas būtų statomas, ir jis būtų pastatytas apie 2035 m.“, – dėsto R.Masiulis ir pažymi, kad datos gali keistis.
Ministras patikina, kad tai nėra sprendimas: „Mūsų tikslas pristatyti mąstymo kryptį“.
„Vis tiek reikės kažką daryti, jei Vilniaus oro uoste nebetilps keleiviai. Kažką reikės daryti, negalėsi kaip strutis slėpti galvą į smėlį“, – sako R.Masiulis.
Pasak jo, šiuo metu Vilniaus oro uostas aptarnauja 5 mln. keleivių per metus, o po rekonstrukcijos jo pajėgumai išaugs iki 7,5 mln. keleivių per metus – daugiau galimybių plėstis Vilniaus oro uoste nėra.
Jis paaiškino, kad tarp ekspertų yra vertinimų, kad keleivių srauto augimas gali sustoti arba sulėtėti.
„Yra kitų nuomonių, kad keleivių augimas sustos arba stipriai sulėtės, dėl to, kad Lietuvos keliaujančių žmonių skaičius artėja prie Europos vidurkio. Europos vidurkis – apie 3-5 proc. augimas per metus, kai mūsų augimas praėjusiais metais buvo apie 20 proc. Tai dalis ekspertų sako, kad neįmanoma, kad toks augimas būtų didelis. Tuomet kalbos apie naują oro uostą atsidės“, – pažymėjo R.Masiulis.
Kauno oro uosto neplės, nes per toli nuo Vilniaus
Pasak R.Masiulio, kaip vienas galimų variantų svarstytas ir Kauno oro uosto išplėtimas ir pavertimas pagrindiniu šalies oro uostu – čia apribojimų plėtrai nėra, galima statyti ir naujos terminalus, ir ilginti pakilimo taką.
Ministras aiškina, kad Kauno oro uostas nuo Vilniaus nutolęs 90 km, kai įprastai nuo sostinės pagrindiniai šalies oro uostai būna nutolę daugiausiai 60 kilometrų. Be to, investicijos dydis į plėtrą būtų panašus, kaip ir statant naują oro uostą.
„Naujo oro uosto pranašumas būtų tiek arti Vilniaus, tiek netoli nuo Kauno, naujas susisiekimas, galima būtų vystyti pačias naujausias technologijas, moduliniu būdu“, – vardijo naudas R.Masiulis.
Tačiau jis kelis kartus patikino, kad jei keleivių srautų augimas nepateisins naujo oro uosto poreikio, jis nebūtų statomas.
„Teritorija, kuri planavimo metu būtų paimta valstybės naudai tarp Vilniaus ir Kauno, ji būtų neabejotinai panaudota pramonės plėtrai. Šiandien trūksta žemės plotų, kur būtų galima pritraukti gigantiškas investicijas“, – vertino R.Masiulis.
Ministras pažymėjo, kad būtina sąlyga naujam oro uostui veikti – veikianti „Rail Baltica“, užtikrinanti greitą ir patogų susisiekimą.
Pasak R.Masiulio, pagal ES direktyvas valstybė negali prisidėti prie oro uosto statybos, todėl jo statyba turėtų būti vykdoma oro uostų lėšomis, arba pritraukus ir investuotojus.
„Vilniaus oro uostas iki 2035 metų tikrai bus pagrindiniai šalies vartai. O 2022 m. mes turėsime atsakymą“, – sako R.Masiulis.
Lietuvos oro uostų pajamos 2018 m. išaugo 32,9 procentais ir siekė 44 mln. eurų, grynasis pelnas sudarė 8,4 mln. eurų. Pajamos iš Vilniaus oro uosto sudarė 37,2 mln. eurų, Kauno – 3,8 mln. eurų, o Palangos – 3 mln. eurų.
