Uosto direkcija prognozuoja, jog 2017-ųjų krovos „derlius“ pasieks 42 mln. tonų. Tokio rezultato uosto gyvavimo istorijoje nėra buvę. Nėra buvę ir tokio turtingo krovos mėnesio, kaip ką tik pasibaigęs lapkritis.
„Turime labai unikalų, išskirtinį rekordą, tą žodį naudojame jau daugybę metų, bet taip yra – mūsų rekordas rodo, jog pirmą kartą perlipome 4 mln. tonų apyvartą per vieną mėnesį“, – apžvelgdamas išskirtinius lapkričio rezultatus sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Pernai lapkritį uosto kompanijos perkrovė 3,5 mln. tonų, praėjęs lapkritis buvo kur kas gausesnis, krova uoste perkopė 4 mln. tonų.
Pasak A.Vaitkaus, rekordinį mėnesį aukštyn šuoliavo visos tradicinės krovinių rūšys – skystieji, generaliniai ir birieji kroviniai. Rezultatai ypač džiugina atsižvelgiant į tai, jog lietingos ir vėjuotos oro sąlygos nebuvo dėkingos trąšų bei grūdų krovai.
Per 11 mėnesių krova uoste ūgtelėjo 6,5 proc.
„Tai veda mus į naują metinį rezultatą“, – kalbėjo A.Vaitkus. Prognozuojama, jog šiemet uoste bus sugeneruota 42 mln. tonų apyvarta.
Pasak Uosto direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, esminį prieaugį šiemet sudaro birūs kroviniai, tai yra birios trąšos, metalo laužo ir rūdos krova.
Kaimynų nuotaikos ne tokios džiugios
Kaimyniniai uostai tokiu gausiu derliumi pasigirti negali. Rygoje per 11 mėnesių perkrauta 31,1 mln. tonų, tai yra apie 6,7 proc. mažiau. Krova smuko ir Talino uoste – perkrauta 17,48 mln. tonų, t.y. 5,9 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Kiek džiugesnėmis nuotaikomis gyvena Ventspilis, pernai krovos apimtimis skaudžiai smuktelėjęs žemyn, o šiemet dėl anglies ir naftos produktų pamažu gerinantis savo rezultatus. Ventspilyje per vienuolika mėnesių perkrauta 18,5 mln. t, t.y. 8,5 proc. daugiau.
Jei nebūtų buvę investicijų prieš trejus metus, turbūt rezultatą turėtume panašų, kaip konkuruojantys uostai, – sakė A.Drungilas.
A.Drungilo teigimu, Klaipėdos uosto sėkmę nulemia nuoseklios investicijos. Jei prieš kelerius metus uostas nebūtų sukūręs SGD infrastruktūros, atvėręs naujo keltų terminalo, tokiu rezultatu džiaugtis negalėtų.
„Jei nebūtų buvę investicijų prieš trejus metus, turbūt rezultatą turėtume panašų, kaip konkuruojantys uostai. Mes nežadame mažinti tempų, kalbant apie investicijas, norime stiprinti Klaipėdos uosto konkurencingumą, nes kaimyniniai uostai, prarasdami krovinius, dairysis į mūsų klientus“, – sakė A.Drungilas.
Uosto direkcija per artimiausius ketverius metus į infrastruktūrą planuoja investuoti 407 mln. eurų.