Metų pradžioje – lėtas įsibėgėjimas
Pirmieji metų mėnesiai buvo lyg lėtas pabudimas iš dvejus metus trukusio pandeminio žiemos miego. Dalyje valstybių vis dar buvo galima justi pandemijos ribojimus keliaujantiems, o tai mažino keliaujančiųjų srautus. Vis dėlto didėjantis lėktuvų užpildymas ketvirčio pabaigoje jau žymėjo lėto atsigavimo pradžią.
Lūžis įvyko kovo-balandžio mėnesiais, kai jau galėjome drąsiai sakyti, kad keleivių ir skrydžių srautai Lietuvoje pradėjo sparčiai augti, o Kauno oro uosto atveju, net aplenkė priešpandeminius metus. Pagrindinės šio proceso globalios priežastys buvo dvi. Pirma, beveik visos Europos Sąjungos valstybės atsisakė keliautojams taikomų ribojimų bei pandeminį požiūrį keitė į endeminį, o tai paskatino paklausos augimą. Antra, prasidedant aviacijos vasaros sezonui oro bendrovės ėmė siūlyti daugiau maršrutų ir jau tada ruošėsi atsigavimo laikotarpiui.
Tokio spartaus atsigavimo, o kai kuriais atvejais net augimo, perspektyvas metų eigoje daugelis ekspertų dar vertino rezervuotai. Tačiau vėlesnių mėnesių rodikliai ir besitęsiantis augimas patvirtino, kad kovo pabaiga tapo Lietuvos aviacijos atsigavimo pradžia. Ketvirčio pabaigoje pavyko atstatyti beveik 70 proc. keleivių ir net 80 proc. priešpandeminio skrydžių srauto. Tai leido toliau užtikrintai lenkti tiek Rygos, tiek Talino oro uostus pagal pervežtų keleivių skaičių.
Atsigavimas ir iššūkiai
Įsibėgėjant vasaros sezonui ir sparčiai augant keleivių bei skrydžių srautams, sektoriaus rezultatai priartėjo prie priešpandeminių rodiklių – balandžio mėnesį pavyko atstatyti 83 proc. buvusio keleivių srauto, o Lietuvos oro uostams įsitvirtinti regiono lyderių pozicijose.
Spartus globalios aviacijos atsigavimo tempas sukėlė ir iššūkių – dalis didžiųjų Europos oro uostų ir oro bendrovių pandemijos laikotarpiu atleido nemažai darbuotojų, todėl atsigaunant aviacijos sektoriui – susidūrė su aptarnavimo iššūkiais. Išaugo keleivių eilės, aptarnavimo laikas. Dėl darbuotojų trūkumo Europos oro uostai ir skrydžių bendrovės buvo priversti atšaukti skrydžius, dalis jų vėlavo.
Vis dėlto Lietuvos oro uostai pandemijos laikotarpiu priėmė strateginį sprendimą net sudėtingu metu išlaikyti kiek įmanoma daugiau darbuotojų ir taip numatė būsimą poreikį. Galiausiai tai leido užtikrinti aptarnavimo kokybę ir išvengti didesnių eilių ir kitų iššūkių atsigavimo laikotarpiu.
Augimas tęsiasi
Užbaigus pirmąjį 2022 pusmetį, Lietuvos oro uostai pasiekė 2,3 mln. aptarnautų keleivių ribą. Palyginimui, per visus 2021 m. aptarnavome 2,5 mln., tad sparčiai vijomės rekordinius 2019 m., o Kauno oro vartai toliau demonstravo išskirtinį augimą, kuris lenkė priešpandeminius rodiklius.
Visą vasarą oro bendrovės ir oro uostai dirbo arti savo galimybių ribos – to reikalavo toliau rekordiniu tempu vykstantis augimas. Oro bendrovės vėl grįžo į panašias maršrutų pasiūlos apimtis – tai buvo aiškus signalas, kad grįžtame į mums įprastą gyvenimą. 2019 m. Lietuvos oro uostuose buvo siūlomi 92 maršrutai, 2021 m. – 76, o 2022 metais, vasaros sezono metu, keliautojai galėjo rinktis iš 90 siūlomų krypčių.
Liepos mėnesį beveik pasiekėme rekordinius 2019 metų rezultatus – minėtą mėnesį fiksavome net 97 proc., o rugpjūtį 92 proc. priešpandeminio keleivių srauto, keliautojų srautai augo net sparčiau nei vasaros pradžioje.
Sezoniškumas grįžo
Bene svarbiausias šių metų pabaigos aviacijos pasiekimas – aviacijos grįžimas į įprastą sezoniškumą. Tai itin aktualu Europos žemynui, kur didelę įtaką aviacijos srautams turi žiemos pradžia ir keleivių srautų persiskirstymas. Du pandemijos metai labai išbalansavo sezoniškumo įtaką ir oro bendrovių planavimą, o tai reiškia ir galimybes keliauti visuomenei. Kitaip tariant, oro bendrovės savo veiklą ankstesniu metu planuodavo sąlyginai „trumpais laikotarpiais“, o šiuo metu ši pandemijos įtaka jau beveik nejaučiama ir aviacijos procesų planavimas grįžo į savo vėžes.
Šiandien tiek oro uostai, tiek oro bendrovės jau jaučiasi užtikrinčiau ir planuoja veiklą remdamiesi būtent sezoniškumu, nemažai oro bendrovių jau skelbia savo ateinančios vasaros maršrutų planus, o tyrimai rodo, kad ir Lietuvos gyventojai jau turi planų keliauti dar aktyviau nei tai darė 2022 metais.
Daugelio dėl žiemos sezono sustabdytų skrydžių maršrutų atnaujinimas numatytas pavasarį, prasidedant aviacijos vasaros sezonui. Kita dalis maršrutų pakeičiami naujomis kryptimis, kurios turi didesnę paklausą ir generuoja didesnį keleivių srautą.
2022 metai Lietuvos aviacijai, oro uostams, oro bendrovėms jau yra grįžimo į 2017-2018 m. keleivių ir skrydžių srautą laikotarpis, o jau 2023 metais, tikėtina, fiksuosime panašų skaičių keleivių ir skrydžių, koks buvo rekordiniais 2019 metais.
