Konkursą parengti projekto ekonominio atsiperkamo galimybių studiją laimėjo bendrovių „Ramboll Finland“, „Sito“, „Strafica“, „Urban Research“, „Poyry Finland“ konsorciumas.
Antrąją studiją parengs bendrovių „Sweco“, „WSP,Hendrikson & Co“ konsorciumas kartu su Šveicarijos bendrove „Amberg Engineering“.
„FinEst Link“ pavadinto tunelio projekto galimybių studijų biudžetas siekia 1,3 mln. eurų. 75 proc. šios sumos tikimasi gauti iš INTERREG Baltijos jūros regiono programos 2014-2020 metų laikotarpiui, o likusius 25 proc. lėšų turės skirti Suomija ir Estija.
2015-aisiais preliminarią projekto galimybių studiją atlikę Suomijos, Švedijos ir Estijos ekspertai priėjo išvados, kad povandeninis tunelis tarp Talino ir Helsinkio atsipirktų su sąlyga, jeigu per jį eitų Baltijos šalis kirsiantis europinės vėžės geležinkeliai „Rail Baltica“, o juo kursuotų tiek krovininiai, tiek ir keleiviniai traukiniai. Be to, teigta, jog preliminarios 9-13 mlrd. eurų vertės tunelis būtų rentabilus, jei 40-50 proc. išlaidų padengtų Europos Sąjunga ir abi valstybės – Estija ir Suomija, o paskolos būtų grąžinamos per 35-40 metų.
Studijos autoriai taip pat teigė, jog projektas galėtų būti įgyvendintas ne anksčiau 2030-ųjų, jis padėtų išspręsti transporto koridoriaus nuo Arkties vandenyno iki Viduržemio jūros per Baltijos ir Rytų bei Vidurio Europos šalis „butelio kaklelio“ problemą.
