Tunelio, kuriuo kursuotų krovininiai ir keleiviniai traukiniai, projektas pirmadienį buvo pristatytas Estijos sostinės vadovams.
Projekto pristatyme dalyvavo jį rengiančios grupės vadovas Peteris Vesterbackas, Talino vicemerai Ziuleicha Izmailova ir Aivaaras Riisalu, Šanchajaus inžinerijos biurų bei mokslo įstaigų atstovai.
Anksčiau skelbta, kad jeigu povandeninio tunelio projektas nepasiteisins ekonomiškai, Taliną ir Helsinkį galėtų sujungti traukinių keltas.
„Statyti tunelį po įlanka numatoma dalyvaujant privačiam kapitalui. Apytikrė tunelio kaina – 15 mlrd. eurų“, – skelbia Talino merija.
Šiuo metu P.Vesterbackas ieško finansavimo ne Estijoje ar Suomijoje, ir net ne Europos Sąjungoje. Jis mano, kad pradėti realizuoti projektą pavyks jau artimiausiais metais.
Tuo tarpu A.Riisalu sakė, kad vienas iš šio projekto privalumų yra tas, jog tunelis nebūtų susietas su geležinkeliu „Rail Baltica“.
Tuo tarpu preliminarią projekto galimybių studiją atlikę Suomijos, Švedijos ir Estijos ekspertai priėjo išvados, kad povandeninis tunelis tarp Talino ir Helsinkio atsipirktų su sąlyga, jeigu per jį eitų Baltijos šalis kirsiantis europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“. Be to, teigta, jog tunelis būtų rentabilus, jei 40–50 proc. išlaidų, kurios gali siekti 9–13 mlrd. eurų, padengtų Europos Sąjunga ir abi valstybės – Estija ir Suomija, o paskolos būtų grąžinamos per 35–40 metų.
Tokią tunelio atsipirkimo sąlygą vėliau pakartojo ir ES transporto komisarė Violeta Bulc, pridurdama, jog šis projektas finansavimo iš ES galėtų tikėtis tik po to, kai bus nutiestas „Rail Baltica“.
Tuo tarpu Suomijos transporto ministrė Anne Berner neseniai pareiškė, kad tunelis iš Helsinkio į Taliną po jūra gali būti tiesiamas ir privataus kapitalo lėšomis.
Anksčiau skelbta, kad jeigu povandeninio tunelio projektas nepasiteisins ekonomiškai, Taliną ir Helsinkį galėtų sujungti traukinių keltas.
