„Klaipėdos uostas tvarumo kryptimi žengia užtikrintai. Įmonės investuoja į įvairias šiuolaikines ir aplinkai draugiškas technologijas: diegia uždaras krovos sistemas, elektrines krovos ir transportavimo įrangas, didelės keliamosios galios kranus, montuoja aplinkosaugos reikalavimus atitinkančius įrenginius. Uosto direkcija yra parengusi Žaliojo uosto koncepciją, šiuo metu aktyviai dirbame ties jos įgyvendinimo veiksmų planu. Šis bendradarbiavimo memorandumas mums – tai pradėtų darbų tąsa“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Memorandumu uostai taip pat įsipareigojo rengti bendrus susitikimus, keistis patirtimi, informacija ir žiniomis bei kartu dalyvauti ES bendrai finansuojamuose projektuose uostų tvarios plėtros, aplinkos apsaugos ir kitose srityse.
Ketvirtadienį Klaipėdos uoste pirmą kartą lankydamasis Talino uosto vadovas Valdo Kalm taip pat susipažino su Klaipėdos uostu, jame vykdomomis veiklomis ir teikiamomis paslaugomis plaukdamas laivu. Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas svečiui pristatė Klaipėdos jūrų uosto vystymo kryptis, vykdomus projektus.
Talino uostas veikia kaip intermodalinis mazgas, skirtas aptarnauti tiek keleivius, tiek apdoroti įvairaus tipo krovinius. Talino uostui priklauso du keleiviniai uostai ir du kroviniams gabenti skirti uostai, juos valdo viena valstybės įmonė. Talino uoste krova kasmet siekia apie 20 mln. tonų, pervežama daugiau nei 10 milijonų keleivių. Talino uostas – 5-tas pagal krovos apimtį Baltijos jūros rytinės pakrantės uostas.
