Lietuva dėl Mobilumo paketo buvo pateikusi ieškinį kartu su tokiomis šalimis kaip Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Vengrija, Kipras, Malta, Latvija, Estija.
Ieškinyje dėl Mobilumo paketo buvo ginčijamos nuostatos, kuriose sakoma, kad vairuotojas į vežėjo registracijos šalį arba į savo gyvenamąją vietą privalo grįžti per keturias savaites ir tai, kad transporto ir logistikos įmonės turi organizuoti savo veiklą taip, jog būtų užtikrinta, jog įmonės turimos transporto priemonės, su kuriomis vykdomas tarptautinis krovinių vežimas, grįžtų į įmonę jos registracijos adresu ne vėliau kaip kas aštuonias savaites.
Kaip teigia vienos iš ieškinio iniciatorių, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, nors tai nėra galutinis laimėjimas, vis tik generalinio advokato pateikta išvada šalies vežėjams yra be galo džiugi žinia.
„Džiugu, jog vis labiau įsiklausoma į Lietuvos ir kitų šalių poziciją, kuria siekiama, kad visiems būtų sudarytos vienodos sąlygos ir nė vienas transporto ir logistikos sektoriaus atstovas nenukentėtų dėl diskriminacinių sąlygų. Juk tokie ribojimai ir prievolės buvo priimti galimai neatsižvelgiant į ES pakraščiuose esančių valstybių, tarp jų ir Lietuvos, teisę turėti vienodas konkurencijos sąlygas Europos transporto industrijoje“, – pabrėžia Z.Buivydas.
Mobilumo paketo reikalavimai ypač skaudžiai palietė mažuosius transporto ir logistikos rinkos dalyvius, kurie turėjo kur kas mažesnes galimybes kompensuotis patiriamus vis didesnius nuostolius, įgyvendinant šį reikalavimą.
Pavyzdžiui, reikalavimas kas aštuonias savaites grąžinti vilkikus į veiklos centrus arba kitaip tariant į šalį, kurioje vilkiko transporto įmonė yra registruota, dėl pajėgumų trūkumo vertė dalį vežėjų grįžimo laikotarpiu laikinai iškristi iš rinkos, o kai kuriais atvejais – net bankrutuoti.
Tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu vilkikas negalėjo vykdyti įprastos krovinių vežimo veiklos ir nuolat patirdavo nuostolius.
