Vilniaus apygardos teismas lapkričio 20 dieną atmetė „Skinest Baltijos“ ieškinį, kuriuo ji prašė panaikinti „LTG Cargo“ šių metų balandžio sprendimus atmesti jos pasiūlymą bei pašalinti ją iš traukos riedmenų atsarginių dalių, mazgų ir jų agregatų remonto DPS.
„Atsakovas („LTG Cargo“ – BNS), priimdamas ginčijamus sprendimus, turėjo kompetentingų institucijų informacijos, kad ieškovas („Skinest Baltija“ – BNS) turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui“, – nusprendė teismas.
Anot LTG, galutinis „Skinest Baltijos“ naudos gavėjas yra Olegas Osinovskis – asmuo, kuris 2018 metais Vyriausybės pripažintas kaip turintis keliančių grėsmę šalies saugumui ryšių su užsienio institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis.
„Skinest Baltija“ teismui teigė, kad ne „Skinest Baltija“ ir ne O.Osinovskis kėlė grėsmę, o vienos grupės įmonių kitą akcininką kontroliuojantis asmuo. Šioje įmonėje „Skinest“ grupė neturėjo kontrolinio paketo.
„Ši grėsmė ir ryšiai per „Spacecom“ yra pašalinti. Naujos aplinkybės, galinčios kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, nebuvo nustatytos“, – teismui teigė „Skinest Baltija“.
2019 metais BNS skelbė, kad O.Osinovskis taip pat yra Estijos įmonės „Spacecom“, kurią kontroliuoja Kipro „Globaltrans Investment“, bendraturtis, o su ja susijusi įmonė „Globaltrans“ yra viena didžiausių Rusijos privačių geležinkelių operatorių, bendradarbiaujančių su pagrindinėmis Rusijos energetikos ir metalurgijos pramonės įmonėmis, kurių akcininkai siejami su Vladimiro Purtino aplinka.
Tuo metu „LTG Cargo“ teismui teigė balandžio pradžioje gavusi naują vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, kad „Skinest Baltija“ neatitinka saugumo nuostatų.
Anot „LTG Cargo“, nepatikima „Skinest Baltija“ yra ne tik dėl O.Osinovskio, bet ir dėl sutarties su kita LTG grupės bendrove, kai ją vykdė nuolat pažeisdama terminus, nesilaikydamas kokybės bei kitų įsipareigojimų.
„Komisija vertino ne tik aplinkybę dėl išteisinančio nuosprendžio (Latvijos teisme dėl O.Osinovskio išteisinimo – BNS), bet ir dėl visų kitų Vyriausybės nutarime įvardytų aspektų“, – teismui teigė „LTG Cargo“.
„Nesant jokių faktinių duomenų apie pasikeitusią sutarčių vykdymo, prekių tiekimo praktiką, pristatymo terminų laikymąsi, sutiktina su atsakovu („LTG Cargo“ – BNS), kad pateikti deklaratyvūs duomenys nebuvo pakankami atkurti pasitikėjimą ieškovu („Skinest Baltija“ – BNS)“, – nusprendė teismas.
Konstitucinis Teismas (KT) 2021 metų kovą paskelbė, kad Vyriausybės sprendimas neleisti „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutarčių su O. Osinovskio kontroliuojamos „Skinest Grupp“ antrine įmone „Skinest Baltija“ atitinka Konstituciją.
Iš „Lietuvos geležinkelių“ konkursų „Skinest“ grupė faktiškai buvo pašalinta 2018 metais, vyriausybinei komisijai ir Vyriausybei neleidus LTG pasirašyti sutarčių su įmone. Vyriausybė tuomet nurodė, kad O. Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis.
Šią išvadą „Skinest“ buvo apskundusi Lietuvos teismams, tačiau jie 2019 metais galutinai pripažino, kad Vyriausybės veiksmai buvo teisėti.
Latvijos Vidžemės apylinkės teismas 2021 metų sausį išteisino kyšininkavimu kaltintus buvusį geležinkelių bendrovės „Latvijas Dzelzcels“ („Latvijos geležinkeliai“) vadovą Ugį Magonį bei O. Osinovskį. Šis teismo sprendimas dar nėra galutinis – bylą dar nagrinėja Rygos apygardos teismas.
„Skinest“ 2019 metų gruodį taip pat apskundė Lietuvą Europos Komisijai (EK). Anot įmonės, Lietuvos institucijos siekia eliminuoti grupės įmones „Skinest Baltija“ ir „Vitras-S“ iš rinkos, o tai pažeidžia pamatines ES teisės normas.
2018-ųjų rugpjūtį „Skinest“ EK apskundė ir „Lietuvos geležinkelius“, nes jos antrinės įmonės „LG Cargo“, Geležinkelių tiesimo centras ir Vilniaus lokomotyvų remonto depas konkursus skelbė neviešai, be to, „Skinest“ įtarė galimą valstybės pagalbą šioms įmonėms.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.
