Teismas: „Skinest Baltija“ neturi atlyginti „Lietuvos geležinkeliams“ žalos už nepateiktus vagonus

Valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ iš Estijos prekybos geležinkelių įranga bendrovės „Skinest Rail“ valdomos įmonės „Skinest Baltija“ nepavyko prisiteisti žalos dėl 2011 metais nepateiktų 150-ies platforminių vagonų.
 Geležinkelių infrastruktūra
Geležinkelių infrastruktūra / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Lietuvos apeliacinis teismas kovo 22 dieną, išnagrinėjęs „Skinest Baltijos“ skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo pernai birželį priimtą nutartį, kuria geležinkeliams buvo priteistas 1,252 mln. eurų žalos atlyginimas. Apeliacinis teismas taip pat panaikino ir 2,5 mln. eurų „Skinest Baltijos“ turto areštą.

Pasak Apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino, „Lietuvos geležinkeliai“, iš „Skinest Baltijos“ nesulaukę vagonų, skubotai paskelbė naują jų pirkimo konkursą ir todėl už juos sumokėjo didesnę kainą.

„Klausimas buvo, ar per protingą laiką buvo sudaryta nauja sutartis. Protingas laikas nebūtinai reiškia laiko tarpą. Kartais reikia palaukti, kad sutartis būtų sudaryta naudingesnėmis sąlygomis“, – BNS sakė K.Gurinas.

Pagal pasirašytą sutartį, „Skinest Baltija“ Rusijos bendrovės „Abakanvagonmaš“ pagamintus platforminius vagonus turėjo pristatyti iki 2011-ųjų lapkričio, tačiau to nepadarė, nes Rusijos institucijos dėl pasibaigusio sertifikato galiojimo sustabdė vagonų gamybai naudojamų detalių iš Ukrainos importą. Nesulaukę vagonų, „Lietuvos geležinkeliai“ jau gruodį nutraukė sutartį su „Skinest Baltija“ ir netrukus paskelbė naują konkursą, kurį laimėjo bendrovė „Sigmen“. Už pastarosios įmonės pateiktus vagonus teko sumokėti daugiau, todėl, geležinkelių teigimu, buvo patirta 2,5 mln. eurų nuostolių.

Anot K.Gurino, vagonų kaina rinkoje išaugo būtent dėl Rusijos institucijų sprendimo stabdyti detalių iš Ukrainos tiekimą.

„Iš esmės, kai buvo sustabdytas sertifikavimas, buvo sumažinta ir konkurencija rinkoje, dėl to augo vagonų kaina. Buvo galima mėnesį palaukti ir gauti geresnius pasiūlymus. „Lietuvos geležinkelių“ argumentai, kad jiems vagonus reikėjo gauti kuo greičiau, nėra paremtas, nes 2012-ųjų pradžioje paskelbtas pirkimas reikalavo, kad vagonai būtų pristatyti 2013 metų pirmąjį ketvirtį“, – tvirtino K.Gurinas.

Pasak jo, „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat galėjo ir pratęsti sutartį su „Skinest Baltic“ bei taip sutaupyta „daug valstybės lėšų“.

„Lietuvos geležinkeliai“ nutraukę sutartį su „Skinest Baltic“ pasinaudojo šiai įmonei suteikta 263,2 tūkst. eurų vertės „Nordea Bank Finland“ garantija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-ųjų vasarį galutinai nutarė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ teisėtai nutraukė sutartį ir pasinaudojo „Skinest Baltijai“ suteikta garantija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis