Pernykštė krova Klaipėdos uoste išaugo kone 8 procentais, arba 3,4 mln. tonos. Daugiausiai tam įtakos padarė laivais-milžinais nuo gegužės ėmę plūsti konteineriai. Jų krova sudarė 2,9 mln. tonų ir skaičiuojant vienetais pernai kone padvigubėjo nuo 473 tūkstančių, perkrautų 2017-iais, iki 750 tūkstančių.
„Esminė naujiena – kompanija „MSC“ gegužę ėmė vykdyti tiesiogines linijas iš Australijos, Singapūro, Šri Lankos, Afrikos, Saudo Arabijos, per Viduržemio, Šiaurės ir Baltijos jūras. Buvo bandomasis tiesioginis plaukimas iš Kinijos. Tikimasi, kad bus atidaryta linija ir su Kinija, o tai dar padidintų apyvartą“, – sakė Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Jis neslėpė – tokių rezultatų niekas nesitikėjo, mat dar 2017-aisiais niekas negalėjo numatyti, kad „MSC“ ims aktyviai plaukti į uostą. Uosto direkcija prognozavo, jog krova pasieks 42 mln. tonų, tačiau ji perkopė 46 mln.
Sėkmę atplukdė milžiniški laivai
Pasak uosto kapitono pavaduotojo Eduardo Ringio, pernai tokių laivų-milžinų, kurių ilgis viršijo 360 metrų į Klaipėda įplaukė 13.
„Didžiausias pernai atplaukęs laivas – „MSC Ingy“. Tai didžiausias laivas ne tik mūsų uoste, bet ir regione. Tapome antru uostu regione, kuris priėmė tokį laivą. Tai kelia pasididžiavimą atliktais darbais.
Nuo 2015 metų stebėjome, jog laivų tonažas, parametrai didėja, krovos rodikliai buvo aukšti. 2018 metais atsirado naujas rodiklis – turime laivus, kurių ilgis yra daugiau nei 360 metrų. „MSC Asia“ pralaužė ledus ir parodė, kokio dydžio yra šios dienos laivyba“, – sakė E.Ringis, dėkodamas visai Uosto kapitono tarnybai, o ypač locmanams, apie kurių profesionalumą atgarsiai atskriejo iš laivų įgulų.
2018 metais atsirado naujas rodiklis – turime laivus, kurių ilgis yra daugiau nei 360 metrų. „MSC Asia“ pralaužė ledus ir parodė, kokio dydžio yra šios dienos laivyba, – sakė E.Ringis,
Džiaugiasi ir kaimynai
Krovos apimtis išaugino ir trąšos, kurių perkrauta 0,5 mln. t daugiau. Pagausėjo pervežtų ratinių transporto priemonių. Tiesa, būta ir šiokių tokių praradimų – grūdų bei naftos produktų krova sumenko kone po milijoną tonų.
„Pasižiūrėjus ir apskaičiavus galimą apyvartą, jei nebūtų praradimų naftos produktų ir grūdų, apyvarta galėjo būti 51 mln. tonų. Turime neblogą rezervą tokiai apyvartai pasiekti“, – sakė A.Drungilas.
Jo teigimu, pernai pasiekti net keli krovos rekordai – bendros apyvartos, taip pat trąšų, kurių prikrauta 14,3 mln. tonų, ro-ro – 5,2 mln. tonų ir konteinerių. Skaičiuojama, jog per pastaruosius aštuonerius metus krova Klaipėdos uoste išaugo kone 50 procentų.
Sėkmingi metai buvo ir kaimyniniams uostams. Krova pernai išaugo visuose rytinės Baltijos pakrantės uostuose. Labiausiai augo konteinerių, anglių bei medienos perkrovimai. Kaip ir Klaipėdoje, kituose uostuose taip pat sumenko žalios naftos krova.
Ryga pernai perkrovė 36 mln. tonų (8,2 proc. daugiau), Talinas – 20,6 mln. (7,4 proc. daugiau), Ventspilyje perkrauta 20,3 mln. tonų (1,5 proc.)
Rekordų nebeprognozuoja
A.Drungilas, kalbėdamas apie šių metų krovą, šypteli ir sako esąs optimistas, tačiau prognozuodamas išlieka realistu, tad rekordų šiemet nežada.
„Yra grėsmių iš kaimyninių valstybių, didžiųjų valstybių, atsargiai žiūrime. Šiek tiek gali būti apyvartos sumenkimas. Dėl Baltarusijos naftos produktų konkuruojame su kitais uostais“, – sakė vadovas. Strateginiame plane direkcija yra numačiusi, jog krova šiemet turėtų pasiekti apie 45 mln. tonų.
Baltarusiški kroviniai Klaipėdos uoste sudaro apie trečdalį. Pagal krovos apimtis pernykščiu lyderiu galima tituluoti kompaniją „Birių krovinių terminalas“. Baltarusiško kapitalo įmonė perkrovė apie 13 mln. tonų trąšų.
Rekordinės pajamos
Rekordinė krova Uosto direkcijai sugeneravo ir rekordines pajamas. Anot ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, pernai gauta beveik 64 mln. eurų pajamų, tai 6 proc. daugiau nei prieš tai buvusiais metais. Pajamas išaugino rinkliavos iš laivų, kurių pernai įplaukė daugiau.
Išaugo ir įmonės pelnas, skaičiuojama, jog jis sudarys apie 35 mln. eurų (neskaičiuojant apmokestinimo). Pernai Uosto direkcija į valstybės biudžetą pervedė dividendus. Šiemet įmoka turėtų sudaryti apie 21,7 mln. eurų.
Pernai į uosto infrastruktūrą direkcija investavo apie 39 mln. eurų. Užsimoti darbai įvykdyti su kaupu. Per artimiausius ketverius metus uosto direkcija į infrastruktūrą pasirengusi investuoti 477 mln. eurų.
