Kaip teigia Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, vykstant reformai susidarė prieštaringa padėtis, kuri neišvengiamai apsunkins keleivinio transporto funkcionavimą ir sumenkins ir taip jau sumenkusias paslaugas regionų gyventojams. Vežėjams skelbiami konkursai, tačiau abejojama, ar apskritai verta juose dalyvauti, mat nėra kompensacinių mechanizmų, o niekas nenori dirbti nuostolingai.
Z.Buivydas atkreipia dėmesį į tai, kad kai vieni traukiasi, greitai atsiveria platesnės paslaugų galimybės kitiems. O už tas paslaugas ir sumoka ne kas kitas, kaip tie, kurie jomis naudojasi.
„Kas gali įvykti, jeigu maršrutai nuostolingi ir nėra numatyta konkretaus nuostolių padengimo mechanizmo, apie kurį kalbame dar nuo 2020 m.? Privačios bendrovės, kurios turi sukaupę kapitalą savo veiklą tęs, o štai savivaldybėms priklausantys vežėjai priverstinai trauksis iš rinkos.
Tuomet – natūrali situacija: nėra konkurencijos, atsiveria platus kelias savų taisyklių įvedimui. Tad jeigu dabar, pavyzdžiui, bilietas iš Vilniaus į Klaipėda kainuoja nuo 20 iki 30 eurų, tai jo kainą privatūs vežėjai dėl sumažėjusios konkurencijos, galimai, pakels ir iki 40 eurų. O iš Vilniaus į Kauną, galimai, važiuosime nebe už vidutiniškai 10, o mažiausiai 15 eurų. Mes tiesiog turime labiau gerbti verslą, kuris šiuo metu iš vieno taško į kitą veža žmones“, – sako Z.Buivydas.
Galimai susidarysiančią monopolizaciją dėl reformos įžvelgia ir „Linava“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba, kadangi, pasak jo, neišsprendus svarbių klausimų, pirmiausia atsiras laukinis kapitalizmas.
„Gausis taip, kad išgyvens tik stipriausieji, kurie turi kažkokį finansinį užnugarį. Ir formuosis savotiškas monopolis, kur sąlygas diktuos tik keli didžiausi rinkos vežėjai. Tad vėliau kainas taikys tik sau palankias. Kaip dabar pagal visas tendencijas numato ilgus metus rinkoje dirbantys vežėjai, kainos tikrai nebus palankios keleiviui. Galimai, brangs nuo 30 iki 50 proc., o gal net ir daugiau“, – sako A.Burba.
Kaip pastebi „Linava“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius, vežėjams randasi daugiau naujų pareigų ir atsakomybių, nei pateikiama konkrečių bei padėtį palengvinti galinčių sprendimų: nuo 2024 metų, kai kuriuose maršrutuose dirbantiems keleivių vežėjams, kelių mokestis brangs daugiau kaip 20 kartų. Brangsta ir kuras, reguliariai auga atlyginimai, didėja taršos mokestis.
Be to, registruojant naujus, viešajam transportui skirtus autobusus jie turi būti pritaikyti neįgaliesiems, o tokių autobusų kaina ženkliai didesnė. Nuo 2030 metų turi nebelikti ir dyzeliniu kuru varomų autobusų, o jie šiuo metu Lietuvoje sudaro net 85 procentus autobusų parko.
„Kodėl dabar kalbame apie tai, kad vieni vežėjai bankrutuos, formuosis monopolis ir dėl brangstančių bilietų nukentės patys keleiviai? Nes keleivių vežimas ir taip yra gana rizikingas verslas, o visi nauji reikalavimai tik apsunkina situaciją. Be to, keleivių vežėjų bendruomenę ypač neramina tai, kad pačia reforma yra proteguojamas geležinkelių transportas, nes būtent vežėjai autobusais turės taikytis prie geležinkelių. Ir kai mes matome, kiek, pavyzdžiui, investuojama į Lietuvos geležinkelius, sakome – duokite tokius pinigus ir mums, tuomet ir mes važiuosime visi su naujausiais ir ekologiškiausiais autobusais. Bet apie tai niekas nekalba“, – teigia jis.
Keleivių vežėjų ir jų atstovų nuomone, Lietuvoje turi būti rodoma derama pagarba vietiniam verslui, kuris jau daug metų veikia ir teikia paslaugas keleiviams. Tik tokiu atveju nereiks kalbėti apie bankrotus ir dėl brangstančių bilietų gąsdinti autobusais keliauti norinčius keleivius.