Profesinė sąjunga „Solidarumas“ išplatino interviu su savo tapatybės nenorinčiu skelbti vairuotoju, kuris atskleidžia šios profesijos užkulisius ir mokesčių vengimo schemas.
– Papasakokite konkrečiau apie tolimųjų reisų vairuotojų problemas.– Toks dalykas kaip atlyginimas „už nuvažiuotus kilometrus“ yra neteisėtas ir neteisingas, nes pagal įstatymus, darbdavys turi mokėti pagrindinę algą, priedus už naktinį darbą, už viršvalandžius ir kiekvienos šalies, kurioje vairuotojas pradėjo važiuoti, baigė savo darbą ar nakvojo, dienpinigius. Todėl mokėdamas tik už nuvažiuotus kilometrus, darbdavys nesumoka viso vairuotojo uždirbto atlyginimo.
Be to, dažnai pasitaiko, kad nuo vairuotojo atlyginimo darbdavys atskaičiuoja įvairias sumas pinigų pvz.: už sprogusias padangas, dėl neva neatsargaus važiavimo arba be jokio pagrindo, už bet kokius automobilio įbrėžimus, nors vairuotojas dirba darbą, jam nurodo važiuoti beveik nepravažiuojamais, sauriais keliais, dėl ko neįmanoma neįbrėžti automobilio.
Automobilio draudimo sąlygos numato, kad nuostoliai kompensuojami, jei nuostolių suma viršija 1000 eurų, iki 1000 eurų nekompensuoja.
Tokie darbdavio atskaičiavimai yra neteisėti, bet tokia tolimųjų reisių vairuotojų darbo kasdienybė.
– Koks susidaro skirtumas mokant sąžiningai ir „už nuvažiuotus kilometrus“?
– Pavyzdžiui, paimkime reisą Lietuva – Italija – Lietuva, kuris užtrunka maždaug 9 paras, nuvažiuojama apie 4400 kilometrų. Jei mokėtų pagrindinį bazinį atlyginimą su viršvalandžiais ir naktiniu darbu, dienpinigius, bendras atlyginimas būtų apie 500 eurų (1725 litai). Bet pagal šį, įstatymus atitinkantį darbo užmokesčio skaičiavimą, beveik niekas nedirba.
O gaunant atlyginimą už nuvažiuotus kilometrus, už kilometrą dažniausiai moka apie 0,11 euro centų (0,36 lito) atlyginimas siekia apie 460 eurų (1584 litai).
Grįžus po reiso, prasideda mano minėti darbdavio atskaičiavimai nuo atlyginimo, už neva automobilio gedimus, degalų sąnaudų normos viršijimą, kurią pats darbdavys ir nusistato.
Kai reise užtrunki ilgiau (reikia stovėti transporto kamščiuose, darbo – poilsio režimo reikalavimai ir t.t.), būna atvejų, kad dirbus 14 dienų gausi atlyginimą kaip už 9 dienas, nes per tą patį laiką nuvažiavai mažiau kilometrų.
Be to, grįžus po reiso, prasideda mano minėti darbdavio atskaičiavimai nuo atlyginimo, už neva automobilio gedimus, degalų sąnaudų normos viršijimą, kurią pats darbdavys ir nusistato.
Kaip pavyzdys, vienoje Lietuvos tolimųjų pervežimų įmonėje tuščio sąstato (nepakrauto sunkvežimio su puspriekabe) degalų norma – 23 litrai 100 kilometrų. Jei pakrauto sąstato svoris 21 tona, tai darbdavys degalų sąnaudas skaičiuoja taip: 21 toną daugina iš 0,35 tonkilometrio ir prideda tuščio sąstato degalų normą (100 kilometrų 23 litrai). Taigi, kaip minėjau, 21*0,35+23= 30,35 – degalų sąnaudos vežant 21 toną 100 kilometrų pagal šiuos skaičiavimus yra 30,35 litro.
Skaičiuojant neatsižvelgiama į žiemos ir vasaros važiavimo keliais skirtumus, nepaisoma, kad važiuojant, pavyzdžiui, į Italiją, turi važiuoti kalnuotom vietovėm, o tai padidina degalų sąnaudas.
Tad nuvažiavus minėtus 4400 kilometrų, pagal darbdavio skaičiavimus, iš viso turėtų būti sunaudota 1 tona 335 litrai degalų, bet dėl nuo vairuotojo nepriklausančių aplinkybių viršijus degalų sąnaudų normą, degalų kainą virš normos darbdavys atskaičiuoja nuo vairuotojo atlyginimo, šiuo atveju nuo minėtų 460 eurų (1584 litų).
Visi šias problemas žino – „Sodra“, Mokesčių inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, tačiau niekas jų nesprendžia.
– Ar bandėte kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją?
– Rašėme daug skundų į VDI darbo ginčų komisijas, tačiau čia susiduriame su problema, kad mažesnio nei priklauso atlyginimo mokėjimą įrodyti galime tik turėdami visus tachografo kortelės duomenis – nuvažiuotus kilometrus, kurioje šalyje ir kada pradėjai važiuoti, kada baigei, kurioje šalyje ir kiek nuvažiavai, kokiu greičiu važiavai, kiek ilsėjaisi.
Šie duomenys leidžia visiškai teisingai apskaičiuoti darbo užmokestį, nes kiekvienos šalies dienpinigių sumos skiriasi (pvz.: Lenkijoje para – 130 litų, Vokietijoje – 197 litai).
Kreipiantis į VDI darbo ginčų komisiją, darbo inspektoriai teigia, jog skundas neprofesionaliai parašytas, nes prašomos sumos nebūna patvirtintos jokiais dokumentais. Darbuotojui prašant, darbdavys visos informacijos nepateikia.
Visi šias problemas žino – „Sodra“, Mokesčių inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, tačiau niekas jų nesprendžia. Darbdavys sumoka mokesčius nuo pagrindinės algos, kuri dažniausiai yra minimali, o darbuotojas negauna priedų už viršvalandžius, naktinį darbą, dienpinigius, be to, dar ir atskaičiuojama.
