Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, kad pagaliau po daugybės metų ir Lietuva turės tokią pačią sistemą, kokią turi danai, estai, olandai, vokiečiai, norvegai, ispanai, švedai, britai. „Tikiuosi, kad dabar tų laivų atžvilgiu bus elgiamasi civilizuotai ir teisingai. Jie, žinoma, yra registruoti ir plaukioja, bet iki šiol neturėjo visų reikalingų dokumentų. Pagaliau tas procesas bus sutvarkytas“, – aiškino direktorė.
Turimi duomenys rodo, kad iki šių laikų Europoje išliko apie 5 tūkst. istoriškai vertingų ir turinčių regioninių požymių jūrų laivų. Tokių laivų, kuriems galėtų būti taikomi supaprastinti reikalavimai, Lietuvoje yra apie 12-14. Tai ir naujai pastatyti ar statomi laivai, ir venterinės valtys, ir kurėnai, ir reizine (senovinis kuršių prekybinis laivas), ir istorinės jachtos. Šiai kategorijai tiktų ir šimtametis laivas „Olga“, jeigu būtų atstatytas pagal nurodytus kriterijus. Visi jie tikrai neturi daugybės visų priemonių, kurios reikalingos laivybos saugumui užtikrinti.
Londono memorandumas
Pavyzdžiui, Lietuvos jūros muziejaus kurėnas neturi ypatingų navigacinių, gaisrų gesinimo prietaisų. Pasak muziejaus direktorės, laivas būtų nuskandintas, jeigu į jį būtų sukišta visa ta įranga.
2005 metais kelios valstybės (inicijavo Danija, Estija, Suomija) priėmė saugaus tradicinių laivų naudojimo Europos vandenyse pažymėjimų ir jų įgulų kompetencijos pažymėjimų abipusio pripažinimo susitarimo memorandumą, vadinamąjį Londono memorandumą. Šalys susitarė, kad tradiciniams istoriniams laivams bus taikomi supaprastinti saugios laivybos ir įgulos kompetencijos reikalavimai. Šalyse, kurios nėra prisijungusios prie Londono memorandumo, laivų, kurie neatitinka tarptautinių saugios laivybos reikalavimų komerciniams laivams, įgulos ir kapitonai gali būti baudžiami.
Pavyzdžiui, Lietuvos jūros muziejaus kurėnas neturi ypatingų navigacinių, gaisrų gesinimo prietaisų. Pasak muziejaus direktorės, laivas būtų nuskandintas, jeigu į jį būtų sukišta visa ta įranga. Dar sovietmečiu kurėnas yra buvęs nubaustas, kad neturėjo privalomo skaičiaus gelbėjimosi liemenių ir kt.
Londono memorandumo šalyse, kuriose yra reglamentuota vidaus pripažinimo atitikties dokumentų išdavimo tvarka, laivams, kurie yra pastatyti arba restauruoti laikantis laivo atkūrimo principų, t.y. laivų kopijoms, gali būti išduodami atitikties saugaus plaukiojimo ir įgulos kompetencijų dokumentai pagal supaprastintus saugos reikalavimus.
Londono memorandume rašoma, kad galimas modernių technologijų trūkumas tradiciniuose laivuose turėtų būti kompensuojamas naudojant priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti lygiavertį saugos lygį nesunaikinant istorinių laivo požymių. Kitaip sakant, saugumas turi būti užtikrintas kitomis kompensuojamomis priemonėmis. Pasak O.Žalienės, be abejo, minimalūs saugos reikalavimai privalės būti užtikrinti.
Lietuva prie Londono memorandumo prisijungė 2012 metais, tačiau iki tol, kol pasiruošta realiai jį taikyti, praėjo daugiau kaip 5 metai.
Lietuva ilgai delsė
„Lietuva pripažino Londono memorandumą, tačiau nežengė jokių žingsnių, viskas labai ilgai tempėsi. Kritikavome ir Lietuvos saugios laivybos administraciją, kad nieko nedaroma dėl Londono memorandumo ir tradicinių istorinių laivų“, – sakė Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pirmininkas Petras Bekėža. Pasak jo, šioje srityje labai daug dirbo Lietuvos jūrų muziejus, šį klausimą į savo darbo planą buvo įtraukusi ir Koordinacinė taryba.
Pasak O.Žalienės, labai ilgai tęsėsi visos procedūros. Pirmiausia lietuviškuose laivybą reglamentuojančiuose dokumentuose turėjo būti patvirtintas apibrėžimas, kas tai yra tradicinis istorinis laivas. Tradicinių istorinių laivų apibrėžimas Lietuvos saugios laivybos įstatyme pasirodė palyginti neseniai – tik prieš porą metų.
Tradiciniai laivai – visų rūšių istoriniai laivai ir jų tikslios kopijos, įskaitant ir tuos, kurie skirti tradiciniams įgūdžiams ir jūreivystei skatinti bei skleisti. Jie yra gyvi kultūros paminklai, naudojami vadovaujantis tradiciniais jūreivystės ir meistriškumo principais ir turintys Atitikties dokumentą.
Tačiau iki šiol nebuvo sudaryta komisija, kuri apžiūrėtų laivą ir pripažintų jį tradiciniu istoriniu pagal Londono memorandumo reikalavimus. Koordinacinė taryba kreipėsi į Susisiekimo ministeriją.
Kultūros ir Susisiekimo ministerijų ministrai Jūrų laivų ir vidaus vandenų transporto priemonių pripažinimo tradiciniais laivais tvarkos aprašą patvirtino tik pernai gruodžio 17 d.
Reikalingos dvi pažymos
Pasak O.Žalienės, nereikėtų painioti dviejų dalykų. Atitikties dokumentus visiems laivams, kad jie yra tinkami plaukioti, anksčiau išduodavo Lietuvos saugios laivybos administracija, kuri dabar yra reorganizuojama. Dabar tai turėtų daryti Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).
Dėl laivo pripažinimo tradiciniu istoriniu reikia kreiptis į sudarytą specialią nuolatinę komisiją (ją šiuo metu baigiama sudaryti) ir gauti pažymą, kad tas laivas yra tradicinis – pastatytas laikantis technologijų, yra unikalus, t. y. atitinka visus nustatytus kriterijus. Turėdamas tokią pažymą laivo savininkas turi teikti prašymą LTSA, kad jam išduotų pažymą, jog tas laivas gali plaukioti ir jam keliami tik supaprastinti saugos reikalavimai. Tas dokumentas pripažįstamas visose šalyse, kurios yra prisijungusios prie Londono memorandumo.
Komisija dirbs savarankiškai
Šiuo metu betrūksta sudaryti komisiją iš 7 narių. Į ją turi būti įtraukti jūrinio kultūros paveldo istorikai, muziejininkai, akademinės visuomenės, visuomeninių jūrinių organizacijų atstovai, turintys ne mažesnę kaip 7 metų veiklos jūrinio kultūros paveldo srityje patirtį. Kas 3 metus komisijos sudėtis turi būti atnaujinama trečdaliu.
Organizuoti tokios komisijos darbą Kultūros ir Susisiekimo ministerijos yra įpareigojusios Lietuvos jūrų muziejų. Jis išsiuntė septynioms ir visuomeninėms, ir mokslo organizacijoms prašymą teikti kandidatus tapti tokios komisijos nariais. Šiuo metu jau pasiūlyti 4 asmenys. Kandidatūrų siūlymo terminas pratęstas iki kovo 1 d. Tikimasi, kad dar po kokios savaitės komisijos nariai rinksis į pirmąjį posėdį.
„Mes komisiją aptarnausime techniniu atžvilgiu, skirsime patalpas, duosime popieriaus ir kt., bet ji dirbs visiškai savarankiškai ir nuo mūsų nepriklausys. Ji turi išsirinkti pirmininką, patvirtinti reglamentą ir dirbti pagal savo tvarką“, – sakė O.Žalienė.
