Nuo 2019 metų birželio šis draudimas bus taikomas naujiems keleiviniams laivams, o dar po dviejų metų – ir senesniems laivams, pranešė Tarptautinė jūrų organizacija (IMO).
Šios organizacijos Jūros aplinkos apsaugos komisija dar 2011 metais ėmėsi veiksmų siekdama apsaugoti Baltijos jūrą, ją priskiriant prie specialiųjų zonų. Tačiau susitarti dėl draudimo pilti nuotekų bakų turinį į jūrą prireikė penkerių metų.
Švedijos infrastruktūros ministrė Anna Johansson neslėpė apgailestavimo, kad derybos dėl šio susitarimo – o jam priešinosi keletas pakrantės šalių – atėmė tiek laiko.
„Derybos buvo ilgos ir kartais sudėtingos, nes daugelis šalių šiam pasiūlymui priešinosi“, – pareiškė ministrė, tačiau šalių, kurios nenorėjo pritarti susitarimui, nenurodė.
Kai kurios šalys yra sakiusios, kad Baltijos jūros uostuose nepakanka infrastruktūros atliekoms tvarkyti.
Tuo tarpu A. Johansson Švedijos vyriausybės svetainėje paskelbtame pranešime pareiškė, kad šis draudimas padės „skatinti tvaresnę laivybą“ ir prisidės prie tvaraus turizmo raidos.
Daugelis mokslininkų sutinka, kad didžiausia problema Baltijos jūroje yra nitratai ir fosfatai.
„Pagal naująsias taisykles pilti nuotekas iš keleivinių laivų specialiojoje zonoje apskritai bus uždrausta, išskyrus tuos atvejus, kai laive yra įrengtas patvirtintas ir veikiantis nuotekų valymo įrenginys“, – rašoma IMO pranešime.
Nors taisyklės kol kas nebus privalomos, Jūros aplinkos apsaugos komisija ragina vyriausybes ir laivybos grupes nelaukti, kol naujosios gairės įsigalios.
Daugelis mokslininkų sutinka, kad didžiausia problema Baltijos jūroje yra nitratai ir fosfatai, naudojami pramoniniame žemės ūkyje, kurie patekę į jūrą kaupiasi dugno nuosėdose.
Pasak aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų, nors Baltijos jūros regiono šalys dar 2007 metais pritarė veiksmų planui, pagal kurį ketino siekti iki 2021 metų pagerinti sąlygas jūroje, jos iš esmės yra atsisakiusios šių pastangų.
