Kaip tai paveiks vietinį, atvykstamąjį ir išvykstamąjį turizmą, savo nuomone pasidalino Nacionalinės turizmo agentūros vadovė Žydrė Gavelienė, kelionių organizatorius Dainius Kinderis ir „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.
Prognozuoja, kad padaugės „vienos nakties“ turistų
Kelionių po Lietuvą ir už jos ribų organizatorius Dainius Kinderis 15min sakė, kad geležinkelio turizmo perspektyvos labai priklauso nuo to, kaip atsigaus kelionės lėktuvais, nes renkantis tarp lėktuvo ir traukinio tranzitui – laimės lėktuvai: dėl greičio ir panašios kainos.
„Įprastai mažų šalių geležinkelio mazgas nėra plačiai išvystytas, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje. Tiesiog greitaisiais traukiniais nėra kur plačiai keliauti. Manau, kad „Rail Baltica“ paskatins daugiau tranzitinių keliautojų, kurie geriausiu atveju padidins turistų, apsistojančių vienai nakčiai skaičių“, – sakė pašnekovas.
Kita vertus, pasak D.Kinderio, daug turistų keliauja ir vedini paprasto smalsumo, todėl tiek lietuviai, tiek užsieniečiai, pirmaisiais metais, po „Rail Baltica“ projekto pabaigos, bent jau pabandys, kaip tai veikia.
Įkvepiantis Šveicarijos pavyzdys: galime ir mes!
Optimistiškai į „Rail Baltica“ projekto įtaką šalies turizmui žvelgia Nacionalinės turizmo agentūros vadovė Žydrė Gavelienė. Pasak jos, Lietuvoje trūko platesnių susisiekimo traukiniais galimybių– tai jautėsi tiek vietinio, tiek ir atvykstamojo bei išvykstamojo turizmo atstovams.
„Yra šalių, kuriose keliavimas traukiniais yra pagrindinė turistų priemonė. Jei kalbame apie Europą, tai pavyzdys būtų Italija ir Šveicarija“, – sakė pašnekovė.
Šveicarija garsėja itin gerai išvystyta traukinių sistema. Nacionalinės geležinkelio kompanijos yra Schweizerische Bundesbahnen (SBB), Prancūzijos Chemins de Fer Fédéraux (CFF) ir Italijos Ferrovie Federall Svizzere (FFS). Čia kursuoja greitieji, tarpmiestiniai traukiniai, skirti susisiekimui tarp stambiausių šalies centrų, taip pat – regioniniai, priemiestiniai, naktiniai ir turistiniai traukiniai. Šveicarijos traukiniai pasižymi kokybe, komfortu ir punktualumu. Vietiniai traukiniai vyksta kas 30 ar 60 minučių. Į visus Šveicarijos miestus keleiviai vežami komfortiškais InterCity traukiniais, kuriuose yra kondicionierius, mini baras, vaikų kambarys.
Komfortas svarbu, tačiau, pasak Ž.Gavelienės, turistams ir keliautojams rūpi ir kiti dalykai, pavyzdžiui, puikiai išvystyta informavimo-bilietų įsigijimo sistema. „Šveicarijoje ir Italijoje turistams, keliaujantiems traukiniais, viskas labai aišku. Jeigu mes Baltijos šalyse galėtume tai pritaikyti ir išvystyti, manau, traukiniai gali tapti svarbiausia priemone keliaujant po Lietuvą, Latviją ir Estiją bei tarp šių šalių. Juk atstumai tarp jų – be galo maži“, – savo nuomonę išsakė turizmo ekspertė.
Vis dėlto čia labai svarbus dalykas yra „namų darbai“, t.y. tinkamas pasiruošimas. „Kai kalbame apie keliones traukiniais ir turizmą, reikia žiūrėti į tai kaip į kompleksinį dalyką. Traukinys, stotis – tik infrastruktūra. Šalia to turistui ir jų grupes aptarnaujančioms kelionių agentūroms turi būti patogu užsisakyti traukinio bilietus, reikia aiškiai komunikuoti pasauliniu mastu apie visus maršrutus ir jų laikus“, – kalbėjo Ž.Gavelienė.
Traukinys, stotis – tik infrastruktūra. Reikia labai aiškiai komunikuoti pasauliniu mastu apie visus maršrutus ir jų laikus.
Tiek individualiam keliautojui, tiek ir kelionių agentūroms, organizuojančioms keliones turistų grupėms, aktualūs ir kelionių paketai. „Pavyzdžiui, Šveicarijoje galima įsigyti kelionių traukiniu paketą 5, 7 arba 12 dienų. Pirkdamas paketą tu jau tiksliai žinai, kokios bus tavo išlaidos. Tau nebūtina pasižymėti maršruto, keliauji bet kokiu maršrutu važiuojančiais traukiniais, jeigu tik juose yra laisvų vietų. Vadinasi, tu neperki bilieto į kiekvieną kelionę – tik rezervuoji juos internetu per specialią programėlę bet kokiu savo išmaniuoju prietaisu“, – apie kitose šalyse įgyvendintus sprendimus, kurie keliones traukiniais padaro patrauklesnes turistams, pasakojo pašnekovė.
Būtina „maloni patirtis vartotojui“
Pasak Ž.Gavelienės, dar vienas dalykas, į kurį projekto „Rail Baltica“ vystytojai, turėtų atkreipti dėmesį, tai platus informacinių kanalų tinklas.
„Jei toliau žiūrėtume į Šveicarijos pavyzdį, matytume, kad ten vystant keliones traukiniais ir suteikiant turistams informaciją bendradarbiauja tiek miestų turizmo centrai, tiek ir šalių turizmo organizacijos. Taip sudaromos galimybės plačiai reklamuoti tokias keliones ir su tuo susijusias paslaugas. Viena tokių – specialus interneto forumas, kuriame keliautojai iš viso pasaulio užduoda pačius įvairiausius klausimus ir iš karto randa atsakymus. Taigi, komfortas klientui (turistui ir keliautojui) pasiekiamas iš visų pusių“, – sakė kelionių ekspertė.
Kalbėdama apie keliavimą traukiniais ji išskyrė ir prabangos (angl. Luxury) segmentą, kuriam kai kuriose šalyse būna skirti specialūs traukiniai. Juose be visur įprastų dalykų (kavos, arbatos, užkandžių, interneto ryšio ir kt.) keliautojams siūlomi išskirtiniai įspūdžiai.
„Tokie traukiniai išsiskiria dideliais langais, per kuriuos tu matai ir gali grožėtis nuostabiausiais tos šalies vaizdais. Savaime aišku, tokie traukiniai kursuoja išskirtiniais vaizdingais maršrutais, retai (kartą per dieną), bet tokios kelionės ir nėra skirtos masėms“, – sakė pašnekovė.
Turistams patrauklūs ne tik vaizdai, bet ir pasakojimai. „Australijoje yra maršrutas iki Adelaidės, kurio metu visąlaik pasakojama apie vietas, pro kurias važiuoji. Vietovės istoriją turistai girdi per audiogidus – pasakojimas įrašomas iš anksto, keliautojui belieka pasirinkti tinkamą kalbą“, – sakė Ž.Gavelienė. Pasak jos, turint tokias paslaugas su kelionėmis traukiniais mažai kas gali konkuruoti.
„Traukinyje tu gali atsistoti, pasivaikščioti, dažniausiai tavęs nepykina (todėl keliones traukiniais dažnai renkasi žmonės, kuriuos keliaujant autobusu ar automobiliu pykina)“, – dar vieną privalumą keliaujant traukiniais išskyrė daugelyje užsienio šalių šia transporto priemone keliavusi pašnekovė.
Žvelgdama į ateitį ji pažymėjo, kad traukiniai galėtų būti ideali transporto priemonė, kurioje galima patraukliai „parduoti“ žinutę apie Lietuvą. „Pavyzdžiui, varškės sūreliai – parduokite juos traukinyje turistams ir papasakokite pieno kelio istoriją“, – mintimis pasidalino Ž.Gavelienė.
Traukiniai galėtų būti ideali transporto priemonė, kurioje galima patraukliai „parduoti“ žinutę apie Lietuvą.
Žadama, kad įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą iš Vilniaus Rygą pasieksime per mažiau nei dvi valandas. Ar tai reiškia, jog traukiniai nukonkuruos pigius skrydžius?
Ž.Gavelienės nuomone, tokių kelionių neįmanoma palyginti: „Traukinys man asmeniškai yra komforto zona. Kai tu ryte gali įlipti Vilniuje į traukinį ir pietauti jau Rygoje, o vakarieniauti – Taline, kas gali būti patogiau?“.
Prognozuoja, kad pakeis kasdienio judėjimo ir kelionių į pajūrį įpročius
Nacionalinės turizmo asociacijos vadovė neabejoja ir tuo, jog „Rail Baltica“ projektas teigiamai paveiks vietinį turizmą, o daliai žmonių padės keisti kasdienius judumo įpročius į darnesnius, labiau aplinką tausojančius.
„Jeigu iš Vilniaus į kitus Lietuvos miestus būtų patogesnis susisiekimas traukiniu, aš niekada nevažiuočiau automobiliu: dėl spūsčių, nuovargio. Jeigu dar bus patogiai išvystytas susisiekimas su traukinių stotimis viešuoju transportu, neabejoju, kad nemaža dalis iš automobilių persės į traukinius ir kasdien jais naudosis“, – sakė pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad prieš akis – laikotarpis, kai atsakingas keliavimas taps vis svarbesniu dalyku: keliauti bus raginama renkantis aplinką tausojančiomis transporto priemonėmis. Greitieji elektriniai traukiniai, kursuosiantys „Rail Baltica“ bėgiais, bus būtent tokia priemonė.
„Į pajūrį iš Vilniaus ar Kauno niekas niekada nebevažiuos automobiliu ar autobusu, jeigu bus galimybė įsidėti dviratį ir patogiai traukiniu nuvažiuoti į Klaipėdą ar Kretingą, o iš ten – autobusais, patogiais dviračių takais ar vietiniu traukinuku pasiekti Palangą, Neringą, Šventąją“, – sakė Ž.Gavelienė.
Į pajūrį iš Vilniaus ar Kauno niekas niekada nebevažiuos automobiliu ar autobusu, jeigu bus galimybė įsidėti dviratį ir patogiai nuvažiuoti traukiniu.
Daugiausiai turistų tikimasi iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos ir Vokietijos
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ vadovo Lino Baužio, „Rail Baltica“ pakeis maršrutų tinklą ir pagerins kelionių komfortą.
„Pagal numatytą „Rail Baltica“ įgyvendinimo planą jau nuo 2026-ųjų pradės veikti moderni europietiško standarto traukinių linija. Taigi, miestų gyventojai, kuriuos sujungs „Rail Baltica“, galės patogiai keliauti į Taliną, Varšuvą, Rygą, Vilnių, Panevėžį ar Kauną. Be to, planuojama, jog „Rail Baltica“ sujungs ne tik didžiuosiu miestus, bet ir regionus, čia atsiras ne mažiau dvylikos stotelių. Atsižvelgiant į keleivių kiekį planuojama, kad bus įrengtos trijų tipų regioninės stotys ir stotelės: paprastoji, didžioji ir perono. Lietuvoje jų bus mažiausiai 12. Manome, kad tai gali turėti įtakos renkantis mokymosi vietą studentams ar net darbą kitame mieste“, – sakė pašnekovas.
Lietuvai taip pat galima sekti Šveicarijos pavyzdžiu, kai visuomeninis transportas organizuojamas taip, kad autobusai suderinti su traukinių tvarkaraščiais ir priveža keleivius iš atokesnių gyvenviečių, bet nekonkuruoja tarpusavyje ilguose maršrutuose.
Pašnekovas pažymėjo, kad kartu su „Rail Baltica“ atėjimu tikimasi ir tam tikros viešojo transporto revoliucijos Lietuvoje.
„Keleiviniai traukiniai jau dabar tapo labai patrauklia alternatyva kitoms transporto rūšims, pavyzdžiui tarp Vilniaus ir Kauno bei Klaipėdos maršrutai perveža tikrai daug keleivių, matome, kad tai rimtas konkurentas automobiliams“, – apibendrino L.Baužys.
Su „Rail Baltica“ atėjimu tikimasi ir tam tikros viešojo transporto revoliucijos Lietuvoje.
Viešosios įstaigos „Kaunas IN“ specialistų skaičiavimu pradėjus kursuoti greitiesiems „Rail Baltica“ traukiniams turistų srautas Kaune gali išaugti iki 5 proc. prie dabar planuojamo turistų augimo. Daugiausiai turistų tikimasi sulaukti iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos ir Vokietijos. Šių turistų skaičius Kaune gali išaugti iki 15 proc.
Pagal dabartinius „Rail Baltica“ skaičiavimus, kelionė iš Panevėžio į Kauną truks 37 minutes, iš Vilniaus į Kauną – 38 minutes. Taip pat greitas susisiekimas bus su kaimyninių šalių sostinėmis. Pavyzdžiui, kelionė traukinių iš Kauno į Rygą truks apie 1,5 val., iš Panevėžio šį miestą pasieksime mažiau nei per valandą. Iš Kauno iki Talino traukiniu keliausime 3 val. 18 min., o iki Varšuvos nepilnas 3,5 val. valandas. Na, o iš Lenkijos sostinės traukiniais lengvai pasiekiami beveik visi kiti Europos didmiesčiai.
