Per Juodąją jūrą grūdų išvežti negalintiems Ukrainos žemdirbiams yra svarbiausia pasiekti Europos uostus, tačiau be subsidijų tai neįmanoma, sako Ukrainos žemės ūkio tarybos pirmininkas Andrėjus Dykunas.
„Mums svarbiausia pasiekti jūrą, nes ten pajėgumai yra didžiausi. (...) Dirbti su Baltijos valstybėmis ir to pakaks. Tik tomis sąlygomis, kad veiks žaliasis koridorius, veiks transporto subsidijos, tada veiks ir visa sistema, todėl kad šiandien, apskaičiavus dabartinės logistikos nuostolius, ji neveikia. Ji yra, bet labai brangi“, – spaudos konferencijoje Seime pirmadienį sakė A.Dykunas.
Tarybos atstovai pirmadienį Vilniuje susitiko su Seimo Ekonomikos, Kaimo ir Užsienio reikalų komitetų nariais.
Be subsidijų ukrainietiškų gūdų eksportuoti per Europos uostus neapsimoka, sako Kaimo komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Be subsidijų gabenti neapsimoka ir neapsimokės, todėl tie grūdai ir nekeliavo visą pusmetį arba keliavo labai nežymiais kiekiais (...) Joks tranzitas ne per Lenkiją į Lietuvą turbūt nėra įmanomas, todėl tie siekiai mūsų turėtų būti šiandien sprendžiami, džiaugiuosi, kad pradedame klausimus konkretizuoti ir, žinoma, įtraukdami Europos Sąjungą“, – spaudos konferencijoje sakė V.Pranckietis.
Ukrainos žemdirbių atstovai sako, kad šiuo metu grūdai į užsienį gabenami per Dunojaus uostus, tačiau toks transportavimas eksportuojamų grūdų tonos pervežimą brangina 60–70 JAV dolerių, o šalies ūkininkų dėl to bendrai patiriami nuostoliai siekia 10 mlrd. eurų.
A.Dykuno teigimu, šiemet Ukrainoje gali susidaryti iki 30 mln. tonų aliejinių ir grūdinių kultūrų perteklius – derlius dėl palankių orų šiemet yra maždaug 25–30 proc. didesnis nei pernai.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako, kad norint padėti išvežti grūdus iš Ukrainos taip pat siekiama grūdų tranzito per Europą.
„Mes aptarėme kelias tokias kryptis, kuriomis ir dirbame, ir toliau reikia dirbti. Tai ir žaliasis koridorius, kad produkcija, kuri yra pagaminama šiandien Ukrainoje, iškeliautų į pasaulį“, – spaudos konferencijoje sakė K.Starkevičius.
Taip pat svarstoma anksčiau ES taikyta intervencinių perteklinių grūdų supirkimo galimybė – jų kainai nukritus žemiau 100 eurų už toną, jie galėtų būti superkami ir saugomi, taip palaikant jų kainą rinkoje.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad tokia praktika yra.
„Toks modelis yra Europoje, jis veikė anksčiau, jo dabar tiesiog neveikia jau maždaug 15 metų, bet reglamentas galiojantis. (...) Reikėtų kalbėtis turbūt Europos Sąjungos institucijose (...), kad galbūt tokį patį modelį būtų galima pritaikyti Ukrainoje“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A.Macijauskas.
Intervenciniai ukrainietiškų grūdų pirkimai ir jų transportavimo subsidijos Lietuvos žemdirbių grūdų kainos nesumažintų ar kitaip jiems nepakenktų, sako V.Pranckietis.
„Aišku, kad tai yra ir kainos reguliavimo būdas, tai ne visiška rinka labai liberali būtų, bet intervenciniai pirkimai, subsidijos transportuojant galėtų ir palaikyti ir kainos lygį čia, Lietuvoje, nedempinguojant žemyn ir nekenkiant žemės ūkiui Lietuvoje tokiais veiksmais“, – sakė V.Pranckietis.
Jo teigimu, Ukrainos grūdų eksporto problema turi būti aktualus visoms pasaulio demokratijoms, nes nuo jo priklauso migracijos srautai.
„Tai pasaulinis aruodas, kuris maitina tas šalis, kurios netekę maisto, migracija pasaulyje didėtų. Todėl tai bendras rūpestis visų pasaulio demokratijų palaikyti Ukrainą“, – kalbėjo V.Pranckietis.
Visus tris pagalbos Ukrainos grūdų eksportuotojams klausimus planuojama aptarti bendrame Ukrainos Rados, Lenkijos ir Lietuvos Seimo narių susitikime.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas praėjusią savaitę sakė, kad Rusijai nuo liepos 17 dienos pasitraukus iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Juodąją jūrą, Klaipėdos uostas galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau, anot jo, didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.
Užsienio reikalų, susisiekimo ir žemės ūkio ministrai Gabrielius Landsbergis ir Marius Skuodis bei Kęstutis Navickas liepą bendru laišku paragino Europos Komisiją stiprinti alternatyvų Ukrainos grūdų eksporto maršrutą per Baltijos šalis.
Lietuva taip pat siūlo kelią per Baltijos šalis, kuris palengvintų Ukrainos grūdų transportavimą ir eksportą – muitinės formalumai, fitosanitarinė patikra ir kitos procedūros galėtų būti perkeltos nuo Ukrainos-Lenkijos sienos iki Europos Sąjungos uostų, pavyzdžiui, Klaipėdos.
Nedaug ukrainietiškų grūdų krovusios Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus anksčiau BNS sakė, kad iki Lietuvos uostų ukrainietiškų grūdų vežti jau neapsimoka dėl pernelyg didelių transportavimo kaštų, jo manymu, pervežimus išjudintų subsidijos logistikai.
