Uostas metus užbaigia įspūdinga krova ir net trimis rekordais

Trečiadienio popietę į Klaipėdą atplauks didžiausias kada nors čia viešėjęs laivas, 400 metrų ilgio konteinervežis „MSC INGY“. Šiemet į uostamiestį plūstelėję laivai-gigantai prisidėjo prie didžiausios istorijoje krovos apyvartos Klaipėdos uoste, kuri dar nesibaigus metams jau siekia per 44 mln. tonų. Prognozuojama, jog uostas metus gali užbaigti perkrovęs net 46 mln. tonų krovinių ir jau pasiekęs net tris rekordus.
Klaipėdos uostas
Klaipėdos uostas / A. Kubaičio nuotr.

Trečiadienį į Klaipėdą atkeliaujantį 19,5 tūkstančių TEU talpinantį konteinervežį „MSC Ingy“ į uostą įves du locmanai. Pasak uosto kapitono A.Aleknos, tai nemenkas iššūkis. Įvertinus laivo plotį, uosto kanale iš abiejų laivo pusių liks vos po 50 metrų, tad labai svarbu, kad įvestas laivas būtų laiku ir teisingai pasuktas.

Į Klaipėdą tokie laivai gigantai šiemet ėmė intensyviai plaukti nuo gegužės mėnesio. Esminis konteinerių augimo „kaltininkas“ – konteinerių paskirstymo centras, įkurdintas bendrovėje „Klaipėdos smeltė“. Prieš dešimt metų „Klaipėdos smeltę“ įsigijo kompanija „Terminal Investment Limited“, kurios pagrindinis savininkas yra pasaulinis milžinas „Mediterranean Shipping Company“ („MSC“). Šios kompanijos laivai ir plaukia į Klaipėdą. Neabejojama, jog potencialas didžiulis, mat į šių laivų atėjimą sureagavo ir aukščiausioji valdžia, sumažinusi šiems milžiniškiems laivams rinkliavas Klaipėdos uoste.

Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus tikino sulaukęs iš kompanijos savininkų centrinės būstinės Ženevoje padėkos laiško.

Trys rekordai

Gigantų atėjimas prisidėjo ir prie rekordiškai ūgtelėjusios Klaipėdos uosto krovos. Jau dabar, anot Uosto direkcijos Rinkodaros ir Bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, skaičiuojama, kad buvo pasiekti net trys rekordai.

„Tai, iš tiesų, šie metai įspūdingi, ne tik bendra didele apyvarta, bet ir trimis rekordais – konteinerių rekordine apyvarta, kuri viršija 50 proc., bus pasiekta rekordinė ro-ro apyvarta, apie 6 mln. tonų, ir galime tik pasidžiaugti, kad pavyko pritraukti naują liniją „TT Line“. Dar vienas segmentas – birių trąšų krova, – džiaugėsi A.Drungilas.

Tai, iš tiesų, šie metai įspūdingi, ne tik bendra didele apyvarta, bet ir trimis rekordais, – sakė A.Drungilas.

Bendra krovos apyvarta, net 46 mln. tonų, kuriuos turėtų pavykti perkrauti uostui, pasak A.Drungilo, labai geras rezultatas. Vos prieš porą metų panaši statistika užfiksuota Sankt Peterburgo uoste.

„Pasižiūrėjau istorijoje, Sankt Peterburgas užpernai perkrovė 48 mln. tonų. Dar toliau pažiūrėjus, 2000 metai, atsiverčiau specialiai istoriją, buvome antras uostas regione, krovėme virš 14 mln tonų, o Sankt Peterburgas perkrovė virš 24 mln. tonų. Visi kiti uostai turėjo žemesnes apyvartas. Tuomet praėjo tik treji metai ir uostas smuko į šeštą vietą, priežastis atsimename visi – atėjus V.Putinui į valdžią prasidėjo sparti Rusijos uostų statyba, tarifų diferenciacija rusiškiems ir ne rusiškiems uostams, pastarieji išaugo 2–3 kartus. Šiai dienai kilstelėjom į ketvirtą vietą regione, nusileidžiam labai ne daug patiems didžiausiems uostams, tokiems kaip Sankt Peterburgas“, – kalbėjo A.Drungilas.

Įspūdingos investicijos

Įspūdingi krovos rezultatai dar labiau atitolino Klaipėdos uostą nuo konkurentų. Rygos uostas per 11 mėnesių perkrovė 33 mln. tonas, tai 9 mln. tonų mažiau krovinių nei mūsų uostamiestis. Tiesa, Uosto direkcijos generalinis direktorius A.Vaitkus pasidžiaugė, jog šių kaimynų uoste krova šiemet taip pat ūgtelėjo 6 procentais ir konkurencija, panašu, taps labiau įprastine nei drastiška.

„Gruodžio mėnuo būna neblogas uostui, reikia melsti Dievą, kad oras būtų geras, kad laivai galėtų būti tinkamai aptarnauti“, – sakė A.Vaitkus, pasidžiaugdamas, jog pirmą kartą istorijoje pavyko šimtu procentų ir net daugiau įgyvendinti investicinius sumanymus. Į Klaipėdos uosto infrastruktūrą šiemet investuota 38,14 mln. eurų.

Tinkama infrastruktūra operatoriams leidžia realizuoti savo planus, auginti krovos apyvartą. Nors skystų produktų krova (9,3 mln. tonų) šiemet per 11 mėnesių sumenko dešimtadaliu, lyginant su tuo pačiu metu pernai, tačiau net trečdaliu, iki 15 mln. tonų, ūgtelėjo generalinių krovinių apimtys.

„Konteinerių krova auga, tai mus labai džiugina. Esame dėkingi operatoriams, kurie laikosi susitarimų“, – sakė A.Vaitkus.

Krova maždaug trimis milijonais lyginant su pernykščiu laikotarpiu išaugino ir Uosto direkcijos pajamas, jos per 11 mėnesių pasiekė 57,88 mln. eurų.

„Pajamos bus rekordiškos, atitinkamai ir kiti finansiniai rodikliai, kuriuos suskaičiuosime pasibaigus metams“, – džiaugėsi A.Vaitkus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs