Netrukus bus kreipiamasi į Vyriausybę, kuri spręs, ar išorinį uostą pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Išorinio uosto studija buvo parengta 2011 metais. Joje analizuota tokio uosto būtinybė, ekonominiai rodikliai bei galima išorinio uosto vieta Melnragėje arba Būtingėje.
Studiją atnaujinti padiktavo pasikeitimai – didžiulės investicijos į Klaipėdos uostą išgilinant kanalą bei atliekant kitus infrastruktūros darbus Klaipėdos uoste. Šie darbai buvo numatyti studijoje, tačiau jau spėti įgyvendinti.
„Inros Lackner AG“, UAB „Ernst & Young Baltic“, SIA „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“ konsultantų konsorciumo parengtą Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją šįkart atnaujino bendrovė „Smart Continent LT“.
Pasak bendrovės vadovo A.Jaržemskio, tikslas buvo atnaujinti duomenis, mat pasikeitė įvairios aplinkybės, tarptautinė situacija.
„Pirmiausia buvo atnaujintos krovinių srautų prognozės, kurios daro įtaką tiek Lietuvos, tiek uosto logistikos plėtrai. Atsižvelgta į tai, kad nuo 2011 metų uostas tikrai nesnaudė, o organišku augimu plėtojosi ir kai kurie investiciniai projektai, infrastruktūros pagerinimai buvo atlikti vien dėl esamo uosto veiklos užtikrinimo, pavyzdžiui, kanalo gilinimo darbai, kurie buvo reikalingi uostui. Taip pat pastatytas SGD terminalas. Šie pagerinimai, kurie buvo įtraukti į išorinio uosto ir Klaipėdos uosto ekonominius skaičiavimus, jau padaryti, tad atliktos ir finansinės korekcijos“, – sakė bendrovės „Smart Continent LT“ vadovas dr. Andrius Jaržemskis.
Augantys krovinių srautai
Prognoze pats labai tikiu, pažvelgus į tai, kad prieš dvidešimt metų prognozuoti dukart didesni krovos augimai ir jie įvyko, augta nuo 20 iki 40 mln. tonų. Prognozės realios, – sakė A.Jaržemskis.
„Smart Continent LT“ ekspertų teigimu, 2040 metais pagal realų scenarijų per Klaipėdos uostą bus gabenama 87 mln. tonų, pagal optimistinį – 104,3 mln. tonų, didžiausias augimas – konteinerių. Pagal realų scenarijų būtų kraunama 26,57 mln. tonų konteinerių, pagal optimistinį – 35,37 mln. tonų konteinerių. Didžiausią įtaką šiam augimui, pagal regresinį modelį parengtą prognozę, turės konteinerių krovos augimas pasaulyje – nuo 2010 iki 2017 m. konteinerių srautai pasaulyje augo vidutiniškai 5,8 proc. kasmet. Nestatant išorinio uosto, pagal realų scenarijų, esamo konteinerių krovos pajėgumo neužteks.
Ekspertų manymu, iš viso numatomas tik išorinio uosto krovos pajėgumas 2040 metais – 39,4 mln. tonų, iš kurių konteinerių krovai – 26,4 mln.tonų. Bendras Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas 2040 metais – 133,45 mln. tonų. Studijoje rašoma, kad 2040 metais per Klaipėdos uostą (įskaitant išorinį uostą) kroviniai bus gabenami ekologiškai ir subalansuotai – vos 21 proc. krovinių pasiektų uostą kelių transportu.
„Prognoze pats labai tikiu, pažvelgus į tai, kad prieš dvidešimt metų prognozuoti dukart didesni krovos augimai ir jie įvyko, augta nuo 20 iki 40 mln. tonų. Prognozės realios“, – sakė A.Jaržemskis.
Anot vadovo, jei Klaipėda nebus pasirengusi priimti augančių konteinerių srauto, tuo iškart pasinaudotų kaimyniniai uostai Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje. Gdanske jau veikia išorinis uostas. Jo statymo kaštai, skaičiuojama, yra atsipirkę ir valstybei neša pelną.
Tūkstančiai darbo vietų
Atnaujintoje studijoje pabrėžiama esamo ir išorinio uosto vystymo ekonominė nauda. Skaičiuojama, kad plėtojant esamą ir pastačius išorinį uostą galėtų būti sukurta 25–30 tūkst. darbo vietų. Šis indeksas apskaičiuotas vadovaujantis kitų išorinių uostų patirtimi.
„Vertinant kompleksiškai, pagal sąnaudų-naudos santykį, Melnragės alternatyva yra beveik 2 kartus naudingesnė ir daugiau kaip 540 mln. eurų pigesnė. Be to, dėl Būtingės varianto, įgyvendinti šioje vietoje tokio masto projektą būtų labai sudėtinga. Būtingės alternatyva yra vos 550 metrų nuo Lietuvos–Latvijos sienos ir patenka į Būtingės geomorfologinio draustinio teritoriją – tai labai apsunkina šios teritorijos vystymą“, – teigė bendrovės „Smart Continet LT“ direktorius dr. Andrius Jaržemskis.
Specialistai, įvertinę ne vieną kriterijų, nurodo, kad pastatyti išorinį uostą ties Būtinge reikėtų 1,163 mlrd. Eur, uostas ties Melnrage kainuotų 619 mln. Eur.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, išorinio uosto būtinybė akivaizdi, o neįgyvendinant šio projekto Klaipėdos uostas, pernai tapęs lyderiu tarp rytinės Baltijos uostų pagal krovos apimtis, atsidurtų sąrašo gale.
Kreipsis į Vyriausybę
Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į Vyriausybę dėl nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kol kas nėra aišku, kokia gali būti pasirinkta išorinio uosto vieta – ties Melnrage ar Būtinge. Vieta bus parinkta tik tada, kai bus parengta naujojo Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija ir jai atlikta SPAV procedūra.
Atnaujinta išorinio uosto galimybių studija – vieša. Su Studijos ataskaita galima susipažinti iki rugpjūčio 31 d. (įskaitytinai) VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos internetiniame tinklalapyje adresu:
http://www.portofklaipeda.lt/klaipedos-uosto-pletros-pastatant-isorini-uosta-galimybiu-studija
Taip pat VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos I aukšto patalpose (apsaugos poste), J.Janonio g. 24, Klaipėdoje (pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8:00 iki 17:00, penktadieniais – nuo 8:00 iki 15:45).
Supažindinimo su Studijos ataskaita viešas susirinkimas įvyks š. m. rugpjūčio 31 d. 14.00 val. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos II aukšto pasitarimo salėje (adresu: J. Janonio g. 24, Klaipėda).
