„Uosto kapitono tarnybos atsakingi darbuotojai pavojingų krovinių, taip pat ir amonio nitrato trąšų, kontrolę uoste vykdo nuolat, tačiau esame davę nurodymą atlikti papildomas amonio nitrato trąšų iškrovimo, pakrovimo, judėjimo ir laikino saugojimo apžiūras. Vienareikšmiškai uoste yra ir turi būti užtikrinama derama tokių krovinių priežiūra ir kontrolė. Dar kartą noriu pabrėžti, kad pavojingieji kroviniai, tokie kaip amonio nitrato trąšos, uoste nesandėliuojami, o tik laikinai saugomi", – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės pavojinguosius krovinius sandėliuoti uosto teritorijoje draudžia. Jie gali būti įvežami į uostą norint toliau transportuoti ir laikomi tiek, kiek reikia technologiniam procesui. Per Klaipėdos uostą gabenami tokie kroviniai yra griežtai kontroliuojami. Jų vežimą reglamentuoja tiek Lietuvos, tiek tarptautiniai norminiai aktai bei įstatymai, o kontrolę vykdo atsakingos institucijos.
Uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus atsakingi darbuotojai kontroliuoja šių krovinių pakrovimą, iškrovimą, judėjimą ir laikiną saugojimą uoste. Visus Klaipėdos uoste kraunamus pavojinguosius krovinius, tarp jų ir amonio nitrato trąšas, Uosto direkcijos darbuotojai mato skaitmeniniame žemėlapyje, kuris buvo sukurtas įgyvendinus ES finansuojamą projektą HAZARD.
Sistema skaitmeniniu pavidalu leidžia matyti visą Klaipėdos uostą, krovinių išdėstymą, realiu laiku matomi visų uoste esančių meteorologinių ir oro taršos stotelių duomenys, todėl bet koks taršos nuokrypis ar įvykusi galima avarija yra akimirksniu fiksuojama ir matoma, informacija operatyviai gali būti perduodama atsakingiems asmenims ir institucijoms.
Pavojinguosius krovinius kraunančios uosto įmonės turi turėti specialią įrangą, privalo paskirti atsakingus ir kompetentingus asmenis, galinčius nuolat vykdyti operacijų su pavojingaisiais kroviniais kontrolę. Klaipėdos uosto kompanijose, kuriose perkraunami šie kroviniai, dirba pavojingųjų krovinių specialistai.
Šiemet pirmą laivą su tokiu kroviniu priėmusios kompanijos „Bega" vadovų teigimu, įmonė saugos atžvilgiu yra nuolat pasirengusi, kasmet atliekami kompleksiniai atsakingų institucijų patikrinimai, įmonė vykdo mokymus, pratybas, kaip to reikalauja saugią amonio nitrato trąšų krovą reglamentuojantys dokumentai.
„Pagal galiojančią tvarką įprastai prieš 48 valandas iki tokio krovinio perkrovimo mes informuojame apie tai atsakingas institucijas. Tą padarėme ir šį kartą. Vis dėlto, atsižvelgdami į dabartinį visuomenės dėmesį, ėmėmės dar ir papildomų priemonių. Nelaukdami eilinio patikrinimo, surinkome atsakingus žmones, tarnybas, dar kartą kruopščiai patikrinome visas grandis, dokumentaciją, įrangą ir technologijas, terminalo apsaugą, kad krovos procesas būtų absoliučiai saugus ir skaidrus", – sako kompanijos „Bega" generalinis direktorius Laimonas Rimkus.
Dalis pirmadienį į įmonę atgabento krovinio iš šio laivo bus iškrauta kompanijos „Bega" terminale ir sausumos transportu išgabenta į paskirties vietas šalies ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms. Likusi dalis tuo pačiu laivu bus išplukdyta į Rytų Baltijos uostą. Pasak įmonės atstovų, su importuotoju yra sudarytas griežtas krovinio išvežimo iš Klaipėdos uosto grafikas. Krovinys iš laivo bus iškraunamas į specialiai tam pritaikytą dengtą talpyklą, atitinkančią amonio nitrato trąšų saugios krovos reikalavimus. Tuo pačiu metu trąšos bus kraunamos į sausumos transportą ir išgabenamos iš uosto.
2019 m. Klaipėdos uoste iš viso perkrauta apie 0,5 mln. t amonio nitrato trąšų. Šį krovinį uoste krauna ir laikinai saugoja penkios uosto krovos įmonės, kurių veikla atestuota Lietuvos transporto saugos administracijos.
