„Ne veltui sakoma, kad būti tėvais yra pats sunkiausias darbas – jis
reikalauja ne tik kantrybės, bet ir nuolatinio dėmesio. Dažnai tėvai namų aplinkoje patiria nuostolių, tokių kaip sudaužyti indai, apgadinti baldai ar būsto apdaila, ir yra linkę susitaikyti su jais kaip neišvengiamais. Daugiau ginčų kyla, kuomet vaikai atsiduria ne namų aplinkoje – lauke, kieme, svečiuose, – ir dėl jų veiksmų kyla skriaudų kitiems“, – sako A. Puodžiūnienė.
Draudikė prisimena atvejį, kuomet mažametis žaisdamas „daktarus-ligonius“ ant kieme stovinčių automobilių išbraižė kryžiukus. Jis norėjo, kad automobiliai taptų greitosios pagalbos mašinomis. Kita ne taip retai pasitaikanti situacija įvyko vaikams žaidžiant su ugnimi lauke. Nuo vaikų sukurto laužo užsidegė ir apdegė tvora, tad teko pasirūpinti žalos atlyginimu kaimynams.
Pavojai tyko ne tik lauke, bet ir namuose. Į svečius atėjusi šeima tikėjosi gerai praleisti laiką, tačiau viskas baigėsi ne taip, kaip tikėjosi. Bežaidžiantis jų vaikas sulaužė šeimininkų berniuko žaislą, kuris buvo ne tik įdomus, bet ir vertingas – diena buvo sugadinta. Dar blogiau, kai dėl vaikų elgesio kyla grėsmė ne turtui, o sveikatai: su draugu bežaidžiantis mažametis paleido akmenį ir pataikė draugui į akį, taip jį sužalodamas.
„Į visas šias situacijas patekusiems tėvams reikėtų žinoti, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas už vaikų iki 14 metų padarytą žalą atsako tėvai ar globėjai – nesvarbu, ar ta žala yra trečiojo asmens sveikatai ar turtui. Jei tėvai įrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, tuomet atlyginti nuostolių nereikia. Kitais atvejais tėvai ar globėjai privalo padengti žalą“, – teigia „ERGO Insurance“ Lietuvoje specialistė.
Draudikė atkreipia dėmesį, kad jei tėvai yra apsidraudę asmens civilinės atsakomybės draudimu, tuomet ir vaikų sukelti nuostoliai tretiesiems asmenims būtų dengiami šio draudimo. Civilinės atsakomybės draudimas galiotų ir dengtų nuostolius tada, kai draudėjo civilinė atsakomybė atsiranda. O civilinė atsakomybė atsiranda esant keturioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, kaltei, žalai ir priežastiniam ryšiui (tarp neteisėtų veiksmų ir žalos).
„Pavyzdžiui, jeigu apdraustasis ar jo vaikas važiuodamas dviračiu atsitrenkia į pėsčiąjį ir jį sužaloja, tuomet padaroma žala, kurią privalu atlyginti. Jei analogiškoje situacijoje pėsčiasis nėra sužalojamas, tuomet nėra žalos – vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Tokiu atveju ir nuostolių nėra kaip atlyginti“, – situacijas aiškina A. Puodžiūnienė.
Tokie pat principai taikomi ir įvykus dažniau pasitaikančioms situacijoms: jei vaikas ar suaugęs vedžioja šunį ir šis apkandžioja kitą žmogų, tuomet asmens sveikatai sukelta žala atlyginama. Jei šuo išgąsdina dviratininką, kuris nesuvaldęs dviračio krito ir susižalojo, žalą taip pat privalu padengti. Jei apsidraudęs asmuo ar žaisdamas jo vaikas bėgo tarp automobilių ir užkabino vieno iš jų veidrodėlį ir jį nulaužė, vėlgi nuostoliai turi būti atlyginti.
„Yra vos keletas išimčių, kuomet mažamečių padaryta žalos našta negula ant tėvų pečių. Civiliniame kodekse nurodyta, kad kai nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą būdamas mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos institucijų priežiūroje, tuomet už žalą atsako ta institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl įstaigos kaltės. Taigi, jei jūsų vaikas padarė žalą būdamas mokykloje, už ją atsako mokymo įstaiga, nebent ji įrodo priešingai“, – komentuoja specialistė.
Per praėjusius metus „ERGO Insurance“ didžiausia išmoka pagal asmens civilinės atsakomybės draudimą siekė beveik 4,4 tūkst., o vidutinė žalos suma – 580 eurų.
