Pasak LJL laikinojo vadovo Valerijaus Adamonio, kol negautas papildomas 3 mln. eurų finansavimas, įmonė negali iš uostų išleisti laivų. Anot jo, padėtis sudėtinga, nes laivų skolos auga.
„Galėčiau pabandyti išleisti „Deltuvą“ (Klaipėdos uoste esantis LJL laivas – BNS), bet nenorėčiau rizikuoti, kad ji būtų areštuota. Čia vienintelis laivas, kuris kol kas neareštuotas. (...) Kol nebus išspręstas klausimas dėl 3 mln. eurų, mes nedirbame (neplaukiojame – BNS) su tais laivais“, – BNS sakė V.Adamonis.
Anot jo, laukti pinigų laivai gali, kol turi kuro ir maisto bei vandens atsargų, tačiau „kuo ilgiau laivas stovi, tuo labiau didėja įsiskolinimas“.
„Mes turime laiko tiek, kiek yra laivuose kuro, maisto ir vandens. (...) Galima sakyti, kad porą-trejetą savaičių, galbūt mažiau“, – aiškino LJL vadovas.
Prieš daugiau nei savaitę SEB bankas suteikė LJL 650 tūkst. JAV dolerių paskolą, už kurią įguloms buvo nupirkta maisto, kuro ir kitų būtiniausių dalykų. Tačiau pinigų neužteko išpirkti už skolas uostams areštuotus laivus.
„Mes dar skaičiuojame (kiek ir už ką reikia sumokėti – BNS), mes nenorime išleisti iš karto visų pinigų, nes vis tiek reikia turėti kažkokią pagalvę, kad galėtume paleisti laivus“, – BNS tikino V.Adamonis.
Pasak užsienio reikalų viceministro Nerio Germano, keturiuose laivuose dabar yra 73 jūreiviai, tačiau jis BNS teigė neturintis naujausios informacijos, kiek jų nori grįžti į Lietuvą.
V.Adamonio teigimu, į Lietuvą nori grįžti maždaug trečdalis jūreivių, o dalis jų nori išeiti iš LJL.
V.Adamonio teigimu, į Lietuvą nori grįžti maždaug trečdalis jūreivių, o dalis jų nori išeiti iš LJL.
„Maždaug trečdalis nori grįžti – (...) kai kurių baigėsi kontraktas, kai kurie nebenori dirbti, ten yra visokių variantų“, – sakė LJL vadovas.
Pasak jo, jūreivius pargabenti į Lietuvą ir juos pakeisti nauja įgula bus galima, gavus papildomą paskolą – jos lėšomis taip pat bus sumokėti atlyginimai jūreiviams, padengtos skolos degalų tiekėjams bei laivų agentams.
Tuo metu Vyriausybėje kol kas esama sumaišties, kokiu būdu greitai skirti naują 3 mln. eurų paskolą laivininkystei, kuriai, kaip skelbta praėjusią savaitę, skubiai reikia 5 mln. eurų laivų skoloms sumokėti.
Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis BNS teigė, kad LJL gelbėjimo planui patvirtinti nereikės atskiro Vyriausybės nutarimo – šis klausimas bus aptariamas trečiadienį Vyriausybės pasitarime.
„Susisiekimo ministerija rengia pasiūlymus, kokį modelį pasirinkti, sprendžiant tą laivų areštavimo problemą. Be abejo, atitinkant visus valstybės paramos europinius reikalavimus“, – BNS sakė A.Mačiulis.
Tuo metu susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys sakė, jog tikimasi kad galutinį sprendimą iki savaitės pabaigos patvirtins ministras Rimantas Sinkevičius.
„Šiuo metu daugybė specialistų nagrinėja įvairius variantus, kad finansavimo mechanizmas būtų naudingas ir davėjui, ir gavėjui, neiškreiptų konkurencijos. Galvojama ne apie paramą „Lietuvos jūrų laivininkystei“, o apie verslo projektą. Tikimės, kad iki savaitės pabaigos geriausias pasiūlymas išaiškės ir bus patvirtintas“, – BNS sakė R.Slapšys.
Portugalijos Aveiro uoste įstrigęs LJL laivas „Voruta“ dabar remontuojamas, o darbai gali užtrukti apie dvi savaites – tuomet laivas turėtų išplaukti link Pusiaujo Gvinėjos.
Italijos Taranto uoste įstrigęs laivas „Romuva“, Senegalo Dakaro uoste esanti „Raguva“ laukia pinigų ir yra pasirengę išplaukti, o JAV Filadelfijos uoste stovintis laivas „Venta“ jau pradėjo iškrauti krovinį, o trečiadienį ar ketvirtadienį ketino išplaukti į Kanadą.
