Verslininko kryžiaus keliai prasidėjo po to, kai bendrovė „Bitana“ jo įmonės teritorijoje ėmė kloti bėgius. Paaiškėjo, kad proceso metu naudota mediena, kurioje daug žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų. Tai patvirtino kelios valstybės institucijos, tačiau pabėgiai riogso iki šiol, o „Lietuvos geležinkelių“ vardu prisidengiančiai įmonei Jonavoje skersai kelio stoti bijo ir pareigūnai, ir valdininkai.
Įsigijo baldų fabriką
„Esu iš Danijos. Baltijos šalyse pradėjau dirbti labai seniai. Dar sovietmečiu Rygoje turėjome biurą. Iš Rusijos ir Baltijos šalių pirkdavome medieną ir ją gabendavome į Daniją. Ten turėjau baldų fabriką.
Mačiau, kad Danijoje dirbti darosi per daug brangu, todėl natūraliai priėmiau sprendimą savo verslą perkelti į Lietuvą.
2000 m. Jonavoje įsigijau „Jonavos baldų“ gamybines patalpas. Mano verslui reikėjo daug erdvės.
Danijoje man sekėsi puikiai. Kiekvienais metais uždirbdavome pelną, bet mačiau, kad laikas sustoti. Lietuvoje buvo visai kitos kainos ir visai kitos sąnaudos. Deja, labai greitai supratau, kad tai, ką dariau Danijoje, negaliu daryti Lietuvoje“, – 15min pasakojo UAB „Medienos staklės“ direktorius F.Hanstedas.
Pasak jo, Jonavoje trūko kvalifikuotų specialistų: „Danijoje turime labai senas baldų gamybos tradicijas, gerai paruoštus žmones. Yra specialios mokyklos. Lietuvoje visi sako, kad galima daryti viską, bet greitai pamatai, kad tai tik žodžiai. Reikia kurti efektyvią švietimo sistemą ir ilgai laukti jos rezultatų.
Praradau daug pinigų, kol nuo baldų gamybos perėjau prie prekybos medžio staklėmis. Dabar mano rezultatai taip pat nėra geri.“
Kova dėl geležinkelio
Verslininko teigimu, „Jonavos baldai“ buvo trečia pagal dydį baldų gamykla Lietuvoje. Įmonės teritorijoje driekėsi geležinkelio bėgiai. Jie nenaudoti jau kelis dešimtmečius.
Pernai sausį šie bėgiai buvo parduoti. Juos įsigijo klaipėdietis Linas Aleksandrovas, vėliau jis bėgius pardavė UAB „Bitana“.
„Su savo teisininkais išsiaiškinome, kad UAB „Bitana“ turėjo teisę senus bėgius išardyti, bet jie negalėjo tiesti naujų. Nesikišau, kol jie bėgius ardė, bet kai buvo pradėti tiesti nauji, mano bendrovė ir kitos greta esančios įmonės ėmėme prieštarauti.
Tai daro didelę žalą mano nekilnojamajam turtui. Paprašėme parodyti leidimus, bet iki šiol įmonė mums neparodė nė vieno dokumento, leidžiančio ateiti į privačią teritoriją ir joje šeimininkauti. Dabar net ir teismuose negalime išsireikalauti šių dokumentų.
UAB „Bitana“ tik kartoja, kad yra bėgių bendraturčiai kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ ir matau, kaip tai veikia visus pareigūnus. Manau, kad tai iš tiesų susijusios bendrovės, nes be „Lietuvos geležinkelių“ žinios „Bitana“ taip elgtis negalėtų“, – kalbėjo verslininkas.
Pasak jo, visi bijo „Bitanos“ vadovo: „Prisiminkit, kas Jonavoje renkamas į Seimą. Buvęs susisiekimo ministras yra aiškiai susijęs su „Lietuvos geležinkeliais“. Prisidengiant šios valstybinės įmonės vardu galima daryti, ką tik nori.
Esu tikras, kad už „Bitanos“ stovi rusiškas kapitalas, ją valdo žmogus rusiška pavarde. „Lietuvos geležinkeliai“ ima pinigus už vagonų stovėjimą. Dažnai, tai Rusijos vagonai. „Bitana“ nori daryti tą patį ir tam panaudoti mūsų teritoriją.
Jei „Bitana“ nebūtų susijusi su „Lietuvos geležinkeliuose“ dirbančiais žmonėmis, valstybinė įmonė tikrai nekurtų sau konkurento. Dabar ji pati atiduoda dalį savo verslo šiems žmonėms.“
Toksiška mediena
F.Hanstedas teigė, kad „Bitanos“ darbuotojai į jo įmonės teritoriją ateidavo vakarais po darbo. Į jokius prieštaravimus jie nereagavo. Greitai įmonės teritorijoje atsirado nauji mediniai pabėgiai, kurie verslininkui sukėlė įtarimų.
„Visą gyvenimą dirbu su medžiu ir mačiau, kad taip chemiškai apdirbta mediena Lietuvoje nenaudojama. Ji pavojinga žmonių sveikatai. Paprašiau valstybės institucijų ją ištirti“, – pasakojo danas.
15min gavo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir sveikatos apsaugos skyriaus atsakymą, prie kurio pridėtas Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro raštas.
Jame nurodoma, kad medienoje nustatyti kenksmingi ir žmogaus sveikatai pavojingi junginiai. Rekomenduojama tokią medieną tvarkyti kaip aplinkai pavojingas medžiagas.
„LR Konstitucijos 53 str. sako, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingo poveikio. Tai svarbiausias šalies įstatymas, bet jo nesilaikoma.
Kaip ši užnuodyta mediena atkeliavo į šalį? Mes kreipėmės į 11 institucijų, bet niekas negali nieko padaryti. Vos tik kalba pasisuka apie „Lietuvos geležinkelius“, visi nuleidžia rankas ir bijo ką nors daryti.
Net kai mes įrodėme, kad mediena yra nuodinga ir mes vasarą negalime atsidaryti langų, niekas mums padėti negalėjo“, – piktinosi verslininkas.
Toks verslininko aktyvumas neliko be dėmesio. „Bitana“ ėmėsi kitos kovos su danų verslininku taktikos. Ji kreipėsi į teismą, tačiau jame taip ir nepasirodė bei reikiamų dokumentų nepateikė. Nagrinėjimas buvo nutrauktas.
Tada bendrovė antrą kartą kreipėsi į teismą. Procesas vyksta šiuo metu, tačiau, anot F.Hanstedo, jokie dokumentai nepateikti iki šiol.
„Bitana“ taip pat kreipėsi į policiją prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jiems priklausančio turto sugadinimo ir darbuotojų užpuolimo. Ikiteisminis tyrimas vyksta, o F.Hanstedas buvo perspėtas jėga nesipriešinti jo teritorijoje vykstantiems darbams, nes atsidurs už grotų.
„Lietuvos geležinkeliai“ atsiriboja
15min kreipėsi į „Lietuvos geležinkelius“ prašydama paaiškinti, kokie ryšiai valstybės įmonę sieja su privačia bendrove „Bitana“.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovė Inga Čiuberkytė patikino, kad valstybinės įmonės ir šios privačios bendrovės nesieja jokie ryšiai:
„Minima geležinkelio atkarpa priklauso UAB „Bitana“. Ši įmonė yra savo turto šeimininkė. „Lietuvos geležinkeliai“ neturi jokios teisės kištis į jų vykdomą veiklą. UAB „Bitana“ prisistatymas „Lietuvos geležinkelių“ dalimi yra savavališkas, bendrovė nuo tokių prisistatymų atsiriboja.
Ką jie planuoja daryti toje vietoje, „Lietuvos geležinkeliai“ nekontroliuoja, nes nėra nusipirkto objekto šeimininkas ir neturi jokių santykių su bendrove.
Bet kokia UAB „Bitana“ ten vykdoma veikla vykdoma savarankiškai, be „Lietuvos geležinkelių“ dalyvavimo. UAB „Bitana“ su „Lietuvos geležinkeliais“ yra sudariusi vagonų varymo sutartį, teikiamos vežimo paslaugas – t.y. jeigu UAB „Bitana“ gauna krovinį ir jį nori pervežti, ji kreipiasi pagal sutartį į bendrovę dėl vežimo paslaugos suteikimo pagal važtaražtį.“
Bendraturčiai ir konkurentai
UAB „Bitana“ vadovas Bronislavas Kolodzinskis apie santykius su „Lietuvos geležinkeliais“ kalba kitaip. Pasak jo, abi bendrovės yra geležinkelio atkarpos Jonavoje bendraturtės. Taip pat bendrovė šioje atkarpoje žada teikti visas paslaugas, kurias teikia „Lietuvos geležinkeliai“.
„Mes dalyvavome geležinkelio aukcione, jį pralaimėjome, bet vėliau nupirkome iš žmogaus, kuris jį laimėjo. Bandėme atstatyti bėgius, bet mums buvo trukdoma, buvo užpulti mūsų darbuotojai, su traktoriumi sugadinti bėgiai. Dabar iškelta baudžiamoji byla“, – pasakojo jis.
Paklaustas apie sveikatai pavojingą medieną, pašnekovas siūlė nedramatizuoti: „Nieko ten nėra. Mes naujus pabėgius pirkome iš Lietuvoje registruotos įmonės. Viskas ten yra gerai. Nežinau, iš kur jis ištraukia tokias nesąmones.
Mes kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ esame tos geležinkelio atkarpos Jonavoje bendraturčiai.
Mes bėgius pirkome tam, kad ten laikytume vagonus, juos krautume. Galėtume daryti viską, kad daro „Lietuvos geležinkeliai“. Vagonus ten laikyti jau buvome pradėję. Idėjos neatsisakome, nes ten reikėjo tik supuvusius pabėgius pakeisti. Turime sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“, čia jokių problemų nėra.
Mums niekas neuždrausta, ko mūsų prašė, mes viską sutvarkėm. Bėda, kad mes dabar net į teritoriją pakliūti negalime. Mūsų neįleidžia. Dėl to dabar ir vyksta civilinė byla teisme.“
Paklaustas, kodėl teismuose vilkinama byla, kuri buvo iškelta jo paties iniciatyva, B.Kolodzinskis dėl to apkaltino F.Hanstedą.
„Ten yra keturios ar penkios įmonės. Buvome bendrai susitarę dėl taikos sutarties. Jie be ginčų sutiko mums kompensuoti nuostolius, tačiau kol ruošėme dokumentus, viena iš įmonių nuvyko į teismą ir pareiškė, kad mes nepateikiame dokumentų. Byla buvo nutraukta“, – teigė jis.
Pašnekovas patikino, kad ir civilinė, ir baudžiamoji byla bus tęsiama ir visi prašomi dokumentai bus pateikti.
