Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas sakė, kad pokyčiai reikalingi, bet jie turi būti subalansuoti visapusiškai įvertinant verslo aplinką, o tokiam drastiškam kelių mokesčio kėlimui, nepritaikius kelių infrastruktūros, vežėjai nepritaria.
Lietuvos automobilių kelių direkcija yra įpareigota parengti patogią sistemą kelių rinkliavai surinkti, tam numatyta skirti iki 90 mln. eurų.
„Ankstesnės Vyriausybės tikslas buvo surinkti daugiau mokesčių, nes Europos Sąjungos parama kelių priežiūrai ženkliai sumažės. Argumentai, jog kelių priežiūrai turi būti naudojamos lėšos, surinktos taikant kuro akcizą, neįtikino. Neabejotinai, padidėjęs kelių mokestis turės didelės įtakos kainų kilimui. Lietuvoje prekių kainoje logistikos kaštai sudaro apie 10 procentų, o tai nuguls ant vartotojų pečių“, – tvirtino Z. Buivydas.
Keleivių vežėjai paskaičiavo, kad kelių mokestis kai kuriems vežėjams pakiltų net 20 kartų. Pavyzdžiui, jei dabar vieno autobuso vidutinis metinis mokestis yra 753 eurų, tai jis išaugtų iki 15060 eurų. Tokia suma turėtų būti sumokėta už vieną keleivinio transporto priemonę per metus
Transporto įmonės „Visla“ direktorius Viktoras Monkevič įsitikinęs, kad mažoms įmonėms toks kelių mokesčio augimas bus žingsnis į pražūtį.
„Mažos ir smulkios įmonės, kurios turi vos keliasdešimt darbuotojų, nukentės labiausiai, kurios ir per pandemiją labiausiai nukentėjo transporto sektoriuje. Pavyzdžiui, jei įmonė turi 10 transporto priemonių, šiuo metu ji kelių mokesčio sumoka 7530 eurų per metus, o nuo 2023 m. turėtų mokėti jau 150 600 eurų per metus“, – teigė jis.
„Vokietijoje irgi mokama už nuvažiuotus kilometrus, bet jie moka už paslaugą. Pas mus nėra už ką mokėti, reikia investuoti. Pas mus yra tik du greitkeliai. Trūksta parkingų, tualeto, dalis kelių neaptverti, todėl į kelią gali išbėgti žvėrys. Investuokite, padarykite ir tada imkite pinigėlius“, – piktinosi vadovas.
Asociacijos „Linava“ inovacijų ir transporto politikos sekretoriaus Andriaus Burbos teigimu, šios naujovės skaudžiai atsilieptų ir kroviniam transportui – mokestis dar labiau išaugtų, nes jis tiesiogiai priklausytų nuo nuvažiuotų kilometrų kiekio.
„Situacija labiausiai tai palies Lietuvoje dirbančius vežėjus – tiek keleivių vežimą, tiek prekių vežimą per Lietuvą. Senasis mokestis reglamentuoja naudojimasi magistraliniais keliais, naujasis jį išplečia ir vietoje 1,7 tūkst. kilometrų, mes apimame beveik 21 tūkst. kilometrų. Apvažiuoti neišeis, mes mokėsime už visus kelius. Norime sėstis su valstybės žmonėmis prie vieno stalo ir kalbėtis, bet tokiam beatodairiškam mokesčiui negalime pritarti“, – sakė jis.
„Visgi skaudžiausios pasekmės būtų vidinių pervežimų vežėjams, kurie dabar moka už dieną 11 eurų, o ne pagal nuvažiuotus kilometrus. Kuo daugiau važiuoja, tuo daugiau mokėti reikėtų. Neabejotinai, tai dar labiau pablogintų situaciją vežėjams, kurie pastaruosius metus išgyvena sudėtingus laikus. Jei nebus peržiūrėti pernai priimti pakeitimai ir sumažintas kelių mokestis, neatmetama, kad Lietuva gali netekti dar daugiau transporto įmonių“, – teigė A. Burba.
Anot jo, iš Lietuvos gali išsikelti dar daugiau įmonių, o tos, kurios neturi finansinių išteklių veiklą perkelti svetur, gali atsidurti ties bankroto slenksčiu. Dėl to skaudžiai gali nukentėti Valstybės biudžetas, kuris surinks dar mažiau pajamų.
Asociacijos prezidiumo narys, bendrovės „Telmento transportas“ direktorius Artūras Telmentas tvirtina, kad pirminiai tikslai buvo geri, nes Lietuvoje siekiama įdiegti panašią tvarką kaip kai kuriose Europos šalyse, tačiau neįvertinti visi aspektai.
„Tranzitą galime pamiršti, jei tokie mokesčiai bus palikti. Mūsų terminalai pasidarys niekam neįdomūs, jie atsiras Lenkijoje ir kitur. Aš kaip praktikas, didžiąją dalį veiklos vykdantis užsienyje galiu pateikti pavyzdį – jei aš kreipiuosi į kardiologą, aš tikiuosi paslaugos ir už ją moku. Bet aš negaliu mokėti tam gydytojui, kuris sėdi ant suoliuko ir buria iš tirščių“, – lygino vyras.
Jis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse vinjetė parai kainuoja 12 eurų, tačiau tai netrukdo išlaikyti aukštos kelių kokybės. Prancūzijoje nuvažiuotas 1 km kainuoja 25 centus, bet už juos vairuotojams suteikiamos nemokamos stovėjimo aikštelės ir kitos būtinos sąlygos.
