Taip pat šie žmonės susiduria ir su kitais sunkumais – maisto, grynųjų pinigų trūkumu, baime pajudėti iš esamos vietos, negali kreiptis pagalbos dėl ribojamo interneto ir mobilaus ryšio, neveikia bankai, bankomatai, grynųjų pinigų siuntimo sistema.
Tai rašoma Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kreipimesi į Užsienio reikalų ministeriją.
Skaičiuojama, kad Kazachstano regione gali būti įstrigę keliasdešimt vilkikų vairuotojų, tačiau jų skaičius gali būti gerokai didesnis. Nustatyti tikslų ten įstrigusių žmonių skaičių – sudėtinga, nes neveikia mobilusis ir interneto ryšys, yra sudėtinga susisiekti su ten įstrigusiais Lietuvos transporto įmonių darbuotojais.
Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, tolimųjų reisų vairuotojai, tarp kurių – darbuotojai iš Lietuvos ir ne Europos Sąjungos šalių, vežantys krovinius į Kazachstaną ir per šią šalį į Kirgiziją, Uzbekistaną, Tadžikistaną, atsidūrė pavojingoje situacijoje dėl masinių neramumų šiame regione.
„Ypač neramu dėl žmonių, kurie yra įstrigę Kazachstano šalies viduje, protestuotojų kontroliuojamose vietovėse ir aikštelėse. Jų padėtis labiausiai neramina, nes su jais sudėtingiausia palaikyti ryšį įmonių vadovams, kai neveikia mobilusis ir interneto ryšys, o jų buvimo vietą galima matyti tik pagal navigacines sistemas, įrengtas vilkikuose. Kai kurie vairuotojai bijo pajudėti iš vietos, nes pajudėjus iš aikštelės, kurią kontroliuoja protestuotojai, gali kilti pavojus“, – sako Z.Buivydas.
Pasak jo, transporto įmonių vadovai ryšį su ten įstrigusiais vilkikų vairuotojais gali palaikyti tik epizodiškai – kai jiems pavyksta rasti laidinį telefoną ir iš jo paskambinti į Lietuvą, tačiau tokios galimybės retai pasitaiko.
Z.Buivydas tvirtina, kad sudėtingoje situacijoje yra atsidūrę ir tie tolimųjų reisų vairuotojai, kurie su vežamais kroviniais yra įstrigę pasienio kontrolės punktuose, pavyzdžiui, prie Rusijos ir Kazachstano sienos, kurios yra uždarytos ir nebeveikia muitų sistema. Dėl to vilkikų vairuotojai negali pajudėti nei pirmyn, nei atgal, kol nėra išmuitinti kroviniai.
Kreipimesi į URM informuojama ir apie kitas problemas, kurios tampa vis aštresnės negalint tolimųjų reisų vairuotojams išvykti iš šios šalies.
Pasak Z.Buivydo, viena opiausių – grynųjų pinigų trūkumas, nes Kazachstane yra sutrikusi bankų sistema ir grynųjų pinigų siuntimo infrastruktūra, nuo vakar nebeveikia ir bankomatai, nors iki tol dar buvo galima kai kuriuose bankomatuose žmogui išsiimti iki 20 eurų.
„Tai kelia vis didesnę įtampą, nes šioje šalyje įstrigę tolimųjų reisų vairuotojai greitai nebegalės maisto įsigyti net turguje, kurie dar veikia ir priima grynaisiais. Didesni prekybos centrai – uždaryti. Degalinėse kuro įsipilti galima tik mokant grynaisiais. Lietuvos įmonėse dirbantys vairuotojai pinigais disponuoja tik banko kortelėse ir neturi grynųjų, todėl jie yra pasmerkti nežinia kiek ekstremalioje aplinkoje išgyventi be pinigų“, – sako Z.Buivydas.
Asociacijai „Linava“ nariai nuolat teikia naujausią informaciją apie šioje šalyje įstrigusius vilkikų vairuotojus, kad būtų galima turėti kuo tikslesnius duomenis ir jais dalintis su diplomatais, siekiant kuo greičiau susigrąžinti į Lietuvą transporto įmonių darbuotojus.
2021 m. su Kazachstano rinka dirbo 166 transporto įmonės, kurių autoparką sudaro 3630 vilkikų.
