Tai rašoma Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kreipimesi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, susisiekimo ministrą Marių Skuodį ir Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mykolą Majauską.
Tokius pakeitimus vežėjų atstovai inicijuoja, siekdami užkirsti kelią, kad ateityje nesikartotų analogiškos situacijos kitose Centrinės ir Vidurio Azijos, Rytų Europos šalyse, kur vis dar įprasti atsiskaitymai grynaisiais pinigais daugelyje vietų, o bankinė infrastruktūra neišvystyta ir veikia su trikdžiais.
Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, praėjusios savaitės įvykiai parodė labai nemalonią tiesą, kai dėl Lietuvoje priimtų sprendimų vilkikų vairuotojai buvo priversti išvykti į tolimąsias šalis be grynųjų pinigų, tikėdamiesi juos ten išsigryninti bankomatuose.
„Niekas nesitikėjo, kad Kazachstane kils neramumai, ypač, kad sutriks bankinių ir grynųjų pinigų pervedimo sistemos, bankomatų veikla o žmonės liks be grynųjų ir be galimybės susimokėti net už būtiniausius poreikius, jau nekalbant apie pavojų sveikatai ir gyvybei. Tokios situacijos gali kartotis ir kitur, nes Centrinės ir Vidurio Azijos, Rytų Europos šalyse vis dar vyrauja atsiskaitymai grynaisiais – degalinėse, turgavietėse, mokant už nakvynę, maistą“, – sako Z.Buivydas.
Pasak jo, jei atlyginimų ir dienpinigių mokėjimas grynaisiais Lietuvoje nebūtų buvęs apribotas, Kazachstane vairuotojai būtų patyrę mažiau sunkumų – jie būtų turėję pinigų bent jau įsigyti būtiniausias prekes.
Būtent todėl, Z.Buivydo teigimu, prašome Vyriausybės ir Seimo ištaisyti klaidą ir naikinti draudimą Lietuvoje atsiskaityti grynaisiais, kai to prašo darbuotojai. Juolab, kad ir Lietuvoje vis dar nėra pilnai išplėtota bankinė infrastruktūra – žmonės regionuose, mažuose miesteliuose ir kaimeliuose neturi bankomatų, kur galėtų išsigryninti pervedamus atlyginimus, norėdami tai padaryti, jie turi vykti keliasdešimt kilometrų, o kai kurie gyventojai neturi net bankinių kortelių, į kurias darbdaviai galėtų pervesti atlyginimus. Tokiais atvejais žmonės lieka be pinigų ir mūsų šalyje.
Asociacijos inovacijų ir transporto politikos sekretoriaus Andriaus Burbos teigimu, tolimųjų reisų vairuotojams kaip ir jūrininkams turėtų būti taikoma Darbo kodekso įtvirtinta išimtis, leidžianti darbo užmokesčius mokėti grynaisiais pinigais, jei to prašo pats darbuotojas.
„Per daugybę užsienio šalių darbo reikalais keliaujantys tolimųjų reisų vairuotojai, ypač vykstantys į tolimąsias ne Europos Sąjungos valstybes, kurios dar vadinamos trečiosiomis šalimis, turėtų būti vertinami kaip jūrininkai. Jie nestovi vietoje, nuolat juda pirmyn, keičia vietoves. Maža to, šie žmonės susiduria su dideliais sunkumais, bandydami išsigryninti pinigus iš savo banko sąskaitų, nors tai – jų uždirbti pinigai. Tai tik patvirtina pastarųjų dienų įvykiai Kazachstane, kurie, neatmeskime, gali kartotis ir kitur“, – sako A.Burba.
Jo nuomone, uždrausti atsiskaityti su darbuotoju grynaisiais, kai jis to nori, buvo klaida. Akivaizdu, kad poreikį mokėti dalį atlyginimo (dienpinigių) grynaisiais tolimųjų reisų vairuotojams lemia transporto sektoriaus specifika. Be to, patys vairuotojai yra suinteresuoti gauti dalį pinigų grynaisiais, nes jie itin dažnai keliauja į užsienio valstybes. Mokant dalį atlyginimų (dienpinigių) grynaisiais galima sumažinti rizikas, kylančias tolimosiose valstybėse, nepavykstant išsigryninti pinigų.
Asociacija taip pat atkreipia dėmesį, kad Kazachstanas ne vienintelė valstybė, į kuria keliauja vilkikų vairuotojai ir kurioje gali kilti grėsmė bankų ir bankomatų veiklai. Pavyzdžiui, didelė dalis vairuotojų keliauja per Baltarusiją ir Ukrainą, per Kazachstaną – į Kirgiziją, Uzbekistaną, Tadžikistaną. Šiose šalyse dėl egzistuojančios geopolitinės padėties bet kada gali prasidėti neramumai ar net kariniai konfliktai, o tai neabejotinai ribotų bankų (bankomatų) veiklą. Tokiais atvejais tose šalyse įstrigę vairuotojai vėl negalėtų išsigryninti pinigų, įsigyti būtiniausių prekių.