Tuo pačiu metu, kai Seimas balsavo už rezoliuciją už geresnes darbuotojų sąlygas, Lietuvos vežėjų sąjunga pristatė jų pačių atliktą apklausą.
VMI duomenimis, pernai Lietuvoje išmokėta 758 mln. eurų dienpinigių, iš jų 380,5 mln. eurų – transporto sektoriuje.
Sako, kad tektų mažinti algas
Vairuotojų profesinės sąjungos siekia, kad atlyginimas siektų bent dvi minimalias algas (MMA), o kita suma galėtų būti išmokama dienpinigiais. Šiuo metu vairuotojams privalu mokėti bent 1,3 MMA siekiantį mėnesinį atlygį.
Padidėję mokesčiai užgriūtų darbuotojų pečius ir smogtų biudžetui, sako Lietuvos vežėjų sąjunga, atlikusi daugiau kaip 100 Lietuvos transporto įmonių ir 600 jų vairuotojų apklausą.
Tyrimo išvados parodė, kad įvedus prievolę mokėti bent du MMA darbuotojams, mokestine našta tektų dalintis su vairuotojais. Kitaip tariant, darbdaviai praneša, kad tokiu atveju vairuotojų atlyginimai sumažėtų, nes sumažėtų pelnas.
„Kai kurias įmones ištiktų bankrotas“, – spaudos konferencijoje tvirtino bendrovės „Transakademija“ direktorius Sigitas Žilius.
Per metus – 380 milijonų eurų dienpinigiais
Jis kalbėjo apie bendrovių nuostolius, kuriuos neva patirtų įmonės, tačiau nekalbėjo apie socialines garantijas, kurios tokiu atveju pagerėtų.
Šiuo metu per 70 tūkstančių vairuotojų uždirba minimalią algą, likusią sumą gauna neapmokestinamais dienpinigiais.
VMI duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje išmokėta 758 mln. eurų dienpinigių, iš jų 380,5 mln. eurų išmokėta transporto sektoriaus darbuotojams arba tris kartus daugiau nei statybų srityje.
Vežėjų sąjungos apklausos metu vairuotojai po lygiai pasiskirstė, paklausti apie socialines garantijas. Pusė rinktųsi daugiau pinigų, bet mažesnes socialines garantijas, kita pusė – atvirkščiai.
„Aš tai siečiau su Lietuvos vairuotojų senėjimu, nes jaunimo neturime pakankamai“, – sakė A.Kondrusevičius. Dalis vežėjų pensijai kaupia papildomai ir esą nesiorientuoja į „Sodros“ pensiją.
S.Žilius: atlyginimai yra didesni nei dienpinigiai
Vairuotojai pakankamai socialiai saugūs, įsitikinęs Vežėjų sąjungos atstovas. Beje, apklausos rezultatai parodė, kad vežėjai supranta, iš ko susideda jų apmokestinamosios pajamos.
„Atlyginimai vairuotojams mokami didesni nei dienpinigiai“, – sakė Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius, remdamasis vienos įmonės rezultatais. Tačiau jis nesutiko pasakyti, kokia tai įmonė, ir kalbėjo už visą transporto sektorių.
Apklausa taip pat parodė, kad per 60 procentų vilkikų vairuotojų turi kitą profesiją. Per 35 proc. apklaustųjų sakė uždirbantys daugiau nei vidutinė alga – 728 eurai.
„Vidutinis darbuotojų atlyginimas jau atitinka Europos minimumą ir jį viršija“, – pastebėjo Lietuvos vežėjų sąjungos transporto politikos sekretorius A.Kondrusevičius.
Per 35 procentus apklaustųjų ilsisi 8 dienas per mėnesį ir daugiau. Dauguma apklaustų vairuotojų ramiai vertina pavojų, jei įmonę ištiktų bankrotas – sakė, kad lauktų sprendimo ir tada spręstų, ką daryti.
Neramina Mobilumo paketas
Vežėjus ir toliau neramina Mobilumo paketas, kuris, jų manymu, padarys daugiau žalos nei naudos.
Socialinių reikalų komitetas siūlė pritarti Mobilumo paketui, ir tai sukėlė dar didesnį nepasitenkinimą.
„Jis pagrįstas tik konkurencija tarp atskirų ES vežėjų, tai protekcionistiniai dokumentai. Kaip kitaip įvertinti reikalavimą kas keturias savaites grąžinti vilkiką į registracijos šalį“, – kalbėjo bendrovės „Krautoma“ direktorius Gintautas Ramaslauskas.
Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais kelių transporte krovinių vežimo pajamų apyvarta padidėjo 1 proc., o krovinių vežimo apimtys – 7,5 proc.
Dalis įmonių svarsto apie galimybę perkelti savo verslą į Lenkiją ar kitas šalis.
Vežėjai teigia suskaičiavę, kad jų pasitraukimas iš Lietuvos biudžetui kainuotų daugiau kaip milijardą eurų prarastų mokesčių.
