Pasak Gyčio Mažeikos, Europos Audito Rūmų (EAR) antradienį paskelbta ataskaita sudarys gerą rekomendacijų rinkinį „Rail Baltica“ projektui.
„Noriu dar kartą patvirtinti – Lietuva yra pasirengusi įgyvendinti projektą iki 2026 metų. Šiam tikslui pasiekti Lietuvoje nereikia atlikti jokių esminių projekto valdymo reformų“, – BNS perduotame komentare sakė G.Mažeika.
Anot jo, Lietuva dar šiemet planuoja parinkti rangovą ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos statyboms, o pačias statybas pradėti jau kitais metais.
„Minėtiems darbams atlikti esame pateikę 328 mln. eurų paraišką papildomam finansavimui“, – sakė viceministras.
Jis pastebėjo, kad auditoriams kilo klausimų dėl ekonominio „Rail Baltica“ atsiperkamumo, biudžeto didėjimo kontrolės ir ilgalaikio finansavimo.
G.Mažeikos nuomone, auditoriai tiksliai įvardijo problemų esmę. Viceministras išreiškė viltį, kad ilgalaikis „Rail Baltica“ finansavimas bus keliamas derybose dėl 2021-2027 metų ES finansinės paramos.
„Savo ruožtu mes kartu su partneriais dedame visas pastangas valdyti projekto biudžetą tiek kontroliuodami brangius techninius sprendimus, tiek ir didindami grąžą. Pavyzdžiui, atkarpa Kaunas-Vilnius reikšmingai padidina viso projekto socioekonominį atsiperkamumą“, – sako G.Mažeika.
EAR antradienį pareiškė, kad „Rail Baltica“ kaina išaugo beveik 2,4 mlrd. ir ateityje gali dar didėti. Be to, EAR suabejojo projekto ekonomiškumu bei jo įgyvendinimu numatytu laiku – iki 2026 metų.
Apie riziką projekto nebaigti laiku ir viršyti numatytą biudžetą metų pradžioje perspėjo ir Baltijos šalių auditoriai.
Lietuvos valdžios pareigūnai taip pat yra neoficialiai užsiminę, kad projektui gali pritrūkti finansavimo – preliminariai skaičiuojama, kad jo vertė išaugo nuo 5,8 mlrd. iki 7,8 mlrd. eurų, tačiau yra maža tikimybė, jog Europos Sąjunga skirs dar 2 mlrd. eurų.
Iki 2026 metų numatoma nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos pasienio nutiesti europinio standarto (1435 mm) elektrinę geležinkelio vėžę keleiviniams ir krovininiams traukiniams. Geležinkelis bus 870 kilometrų ilgio.
