Pasak susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, Lietuva turės įvertinti, ar ES laiku neskyrus reikalingo finansavimo, nevėluos suplanuotų veiklų pradžia.
„Pozityviai nuteikia faktas, kad Europos Komisija vykdo įsipareigojimus net COVID-19 krizės (...) akivaizdoje. Tai reiškia, jog „Rail Baltica“ vertinamas kaip brandus projektas ir išlieka prioritetu visai bendrijai. Tai, kad veikloms Lietuvoje skirta kur kas mažesnė nei buvo prašyta suma, rodo aukštą Lietuvos pasirengimo lygį statyti projektą, tačiau kartu ir riboja mūsų galimybes vykdyti darbus numatytais terminais ir apimtimis“, – pranešime sakė J.Narkevičius.
„Privalėsime įsivertinti, ar ES laiku neskyrus reikalingo finansavimo, nevėluos suplanuotų veiklų pradžia ir ar spėsime viską įgyvendinti numatytu laiku. Kadangi artimiausiu metu bus numatomi kiti finansavimo etapai, tikimės, kad netolimoje ateityje bus skirta ir likusi prašoma finansavimo dalis“, – pridūrė jis.
Dėl papildomo finansavimo „Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys į Europos Komisiją kreipėsi šį pavasarį, bendras šalių poreikis buvo 664,1 mln. eurų, tačiau kol kas patvirtinta tik dalis numatytos sumos, atitinkamai 183,8 mln. eurų visiems pareiškėjams, iš kurių 30,4 mln. eurų – Lietuvai.
Daugiau nei 422 mln. eurų paramos skirta projekto darbams Lenkijoje. Ministro teigimu, tai Baltijos šalių gyventojams suteiks galimybę greičiau pasiekti Varšuvą ir kitas Europos šalis.
Planuojama, kad projekto partneriai dar turės galimybę susitarti tarpusavyje dėl skirto finansavimo perskirstymo tarp projekto šalių pagal bendrai sutartus „Rail Baltica“ projekto prioritetus.
Lietuvoje skirtas finansavimas bus panaudotas „Rail Baltica“ planų rengimui bei infrastruktūros plėtros rangos darbams. Susisiekimo viceministras Gytis Mažeika anksčiau ketvirtadienį BNS sakė, kad gavus mažesnį finansavimą nei prašyta, šalis galės padaryti kur kas mažiau darbų nei planuota.
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos teigimu, nors rangos darbų konkursai paskelbti, jų įgyvendinimas priklausys nuo skirtų lėšų.
„Galime konstatuoti, kad atlikome daug parengiamųjų darbų ir artimiausiu metu galėtume įgyvendinti daug daugiau veiklų nei pastarasis skirtas finansavimas. Prioritetu išlieka „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpa nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Šiuo metu baigtos konsultacijos su statybos įmonėmis dėl viešųjų pirkimų rangos darbams įsigyti ir paskelbti rangos darbų konkursai, tačiau darbus galėsime įgyvendinti tik tokia apimtimi, kiek yra skirta lėšų“, – pranešime sakė M.Bartuška.
„Rail Baltica“ projekto darbų Baltijos šalyse numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, tai yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione. Planuojama, kad ES parama šiam projektui per visą laikotarpį turi siekti apie 4,9 mlrd. eurų.
Su pastaruoju ES skirtu finansavimu „Rail Baltica“ projektas viso yra užsitikrinęs 942 mln. ES paramos arba apie 19 proc. reikalingo finansavimo iš ES.
Lietuva iš reikalingos ES 2,1 mlrd. eurų paramos yra užsitikrinusi 339 mln. eurų.
Šių metų birželį Lietuva paskelbė beveik 100 km ruožo į šiaurę nuo Kauno intermodalinio terminalo Latvijos sienos link tiesimo konkursą. Šių statybų bendra vertė yra 475 mln. eurų, o darbų pradžia numatyta 2021 metų pradžioje.
Bendras „Rail Baltica“ ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. Geležinkelį planuojama nutiesti iki 2026 metų.
