Aurelijus, kuris dabar jau gyvena Anglijoje, prieš tai 8 mėnesius dirbo vienoje lietuviškoje logistikos įmonėje. Iš tų 8 mėnesių net 4 sudarė nemokamos atostogos.
Buvau susirgęs, tai gavau už savaitę 24 eurus, o už vaistus sumokėjau 50 eurų. Tai ir iškyla klausimas, iš ko man gyventi ir šeimą išlaikyti, – pasakojo ilgai nemokamai atostogavęs vilkiko vairuotojas.
„Buvau susirgęs, tai gavau už savaitę 24 eurus, o už vaistus sumokėjau 50 eurų. Tai ir iškyla klausimas, iš ko man gyventi ir šeimą išlaikyti“, – pasakojo vyras.
Tokių kaip jis transporto sektoriuje, pasirodo, tikrai ne vienas ir ne du. 15min bent keliolika vilkikų vairuotojų skundėsi, kad, vos tik grįžę iš ekspedicijos, yra verčiami eiti nemokamų atostogų. Apie jas paliudijo ir 15min studijoje viešėjęs Gintaras Kondrackis, krovininio autotransporto darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas, to nepaneigė ir „Linavos“ generalinis sekretorius Tomas Garuolis.
Vienas ilgametis transporto vadybininkas 15min atskleidė dar daugiau detalių apie nemokamas vilkikų vairuotojų atostogas.
Vieni dirba kadencijomis, kiti – „ratais“
Ilgai įvairiose sektoriaus įmonėse dirbantis vadybininkas pasakojo, kad yra dvi vairuotojų rūšys – vieni dirba kadencijomis, o kiti vadinamaisiais ratais. Pasak jo, „ratais“ dirbantys vairuotojai eina mažiau nemokamų atostogų, nes dažniau grįžta namo, tačiau tie, kurie dirba kadencijomis, nemokamai atostogauja gana ilgai.
„Kadencijos kiekvienoje įmonėje būna skirtingos – nuo 6 savaičių mažiausiai iki 3 mėnesių. O jei nori, tai prašom, gali iš kabinos neišlipti niekada. Vairuotojas, po 6 ar 12 savaičių grįžęs iš kadencijos, daugiausia gali pasinaudoti 20 darbo dienų atostogomis, jei, aišku, išdirbo įmonėje bent metus. Po 6 ar 12 savaičių vairuotojai būna išvargę, namuose būna prisikaupę reikalų, vizitai pas daktarus ir t.t. Jei žmogus išnaudojęs jam priklausančias mokamas atostogas, tai kokias atostogas įmonė gali jam suteikti?“ – pasakojo vadybininkas.
Pasak jo, nemokamų atostogų kiekis priklauso nuo to, kiek laiko vairuotojas nori būti namie.
„Jei už atostogas mokėtų, tai jau būtu labdara, o čia yra verslo organizacijos, čia visi susirinko daryti pelną. Juolab kad vairuotojo į reisą neišvarysi niekaip. Net ir sutartą išvykti dieną darbe pasirodo ne visi, kiti netikėtai suserga, atsiranda dar visokių reikalų, įmonės planai vėl žlunga. Tai tikrai užburtas ratas“, – apie verslo darbo užkulisius pasakojo transporto vadybininkas.
Pasak jo, panašios kadencijos yra ir Danijoje, ir Anglijoje. „Tik tiek, kad ten uždirba daugiau, bet stažas ten jiems iš viso joks neina. O Lietuvoje bent šis tas“, – pridūrė vyras.
Nemokamai atostogauja pusė dirbančiųjų
„Sodros“ duomenimis, 2017 metais darbuotojai pernai nemokamų atostogų ėjo 626 tūkstančius kartų.
„Darant prielaidą, kad vienas žmogus nemokamų atostogų ėjo vieną kartą, tuomet nemokamas atostogas bent kartą per metus turėjo beveik pusė dirbančiųjų. Tačiau iš tiesų dalis dirbančiųjų nemokamas atostogas turi po kelis kartus, todėl taip sakyti nebūtų visai tikslu. Vidutiniškai vienos nemokamos atostogos trunka 9,4 dienos“, – 15min atskleidė „Sodros“ specialistai.
Pasak jų, kasmet ilgesniam nei mėnesio laikotarpiui nemokamų atostogų išeina daugiau nei 15 tūkst. žmonių. Kiek vairuotojų renkasi nemokamas atostogas kasmet, „Sodra“ negalėjo išskirti.
Nemokamos atostogos gali padaryti įtaką žmogaus stažui, taigi galiausiai ir pensijai.
„Visų metų stažas sukaupiamas, jeigu per metus žmogus sumoka socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 minimalių mėnesio algų. Pavyzdžiui, jeigu žmogus pusę metų turėjo nemokamas atostogas, o likusius pusę metų uždirbo vidutinę algą (daugiau nei 800 eurų), tuomet jis sukaups visų metų stažą, nes minimali alga šiuo metu siekia 400 eurų“, – aiškino „Sodra“. Tačiau, jeigu visą laikotarpį uždirbo minimumui artimą algą, o statistika rodo, kad vilkikų vairuotojai oficialiai gauna vos 534 eurus, tai sukaups ir mažiau stažo.
Reikia mokėti valstybei
„Sodra“ pabrėžė, kad nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, nes šis laikotarpis nelaikomas draudiminiu, o socialinio draudimo praradimas gali turėti įvairių pasekmių.
„Antai, jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei 1 mėnesį, tai reiškia, kad už darbuotoją nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, todėl pastarąsias susimokėti reikia savarankiškai“, – aiškino specialistai.
Be to, nemokant socialinio draudimo įmokų, nekaupiamas stažas ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokoms. Nemokamų atostogų metu susirgęs žmogus negali gauti ligos išmokos, o slaugydamas šeimos narį – slaugos išmokos.
Išėjus nemokamų atostogų ilgiau nei kalendoriniam mėnesiui ir per tą laikotarpį neturint jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais ar savarankiška veikla, nuo kurių būtų skaičiuojamos PSD įmokos, žmogus savarankiškai turi sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.
„Vėliau prireikus registruotis Lietuvos darbo biržoje, nedarbo išmoka būtų mažesnė arba jos iš viso nebūtų galima skirti, jei žmogus nebus sukaupęs teisės aktuose numatyto nedarbo draudimo stažo. Be to, išėjus nemokamų atostogų ilgiau nei kalendoriniam mėnesiui ir per tą laikotarpį neturint jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais ar savarankiška veikla, nuo kurių būtų skaičiuojamos PSD įmokos, žmogus savarankiškai turi sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas“, – aiškino „Sodra“.
PSD įmokos tarifas yra 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos – šiuo metu tai sudaro 36 eurus. Tokio dydžio įmoką reikėtų sumokėti už kiekvieną visą nemokamų atostogų mėnesį.
