Tiek į Lisaboną, tiek į Hamburgą „airBaltic“ skraidys du kartus per savaitę nuo gegužės pradžios.
Bilietų kainos į Lisaboną vidutiniškai sieks apie 150 eurų, skrydis truks daugiau nei 4 val. 30 minučių. Skrydžiai prasideda nuo gegužės 4 d. Skrydžiai į Hamburgą prasidės gegužės 2 d., bilietai kainuos apie 50 eurų. Kelionė truks apie dvi valandas.
Žadama, kad skrydžiai abiem kryptimis bus reguliarūs ir liks tiek vasaros, tiek žiemos tvarkaraščiuose. Netiesiogiai 2023 m. tarp Vilniaus ir Lisabonos keliavo 17,8 tūkst. keleivių. Populiariausios jungtys buvo per Frankfurtą (18 proc.), Rygą (15 proc.), Amsterdamą (9 proc.) ir Paryžių (6 proc.), nurodo Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus. Jis prognozuoja, kad nuo skrydžių pradžios per likusius aštuonis 2024 m. mėnesius tiesiogiai tarp Lietuvos ir Portugalijos sostinių skris per 15 tūkst. keleivių.
„Šiandien startuojame su dviem naujomis kryptimis, kurios bus ilgalaikės ir noriu pabrėžti, kad investicinės sutartys, kurias pasirašė Lietuvos oro uostai su „airBaltic“ kompanija po tam tikrų atrankų ir derybų yra ne vienerių metų, ne kelerių metų, bet išties ilgalaikės“, – kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Tiek jis, tiek S.Bartkus teigė, kad panašiu modeliu bus paremta ir daugiau naujų krypčių.
Šie skrydžiai bus vykdomi naudojantis vadinamuoju skrydžių skatinimo praktikos (rizikos pasidalinimo partnerystės) modeliu.
Praėjusiais metais pagal šį modelį buvo pratęstas maršrutas Vilnius–Londono Sitis (LCY), kurį, kaip ir iki tol, vykdo Lenkijos aviakompanija LOT. S.Bartkus pridūrė, kad naujų maršrutų pagal šį modelį galima tikėtis dar šiemet.
„Vienas iš tolimesnių plėtros prioritetų šiais metais yra tolimesnė skrydžių į Vokietiją plėtra, susijusi ir su poreikiu pasiruošti būsimam Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje. Ir ne tik iš Vilniaus, o ir Kauno ir Palangos oro uostų“, – sakė Lietuvos oro uostų vadovas.
Lisabona ir Hamburgas patenka į dešimtuką krypčių, kur keleiviai iš Vilniaus arba jį dažniausiai skrenda su persėdimu. „Iki šiol tiek į Hamburgą, tiek į Lisaboną keleiviams tekdavo skristi per Varšuvą, Amsterdamą ar dar kitą Europos hubą, o nuo šiol šiomis kryptimis bus galima skristi iš Vilniaus“, – sakė S.Bartkus.
Tarp Vokietijos miestų, į kur keleiviai dažniau skraido su persėdimu, yra ir Diuseldorfas.
„Aktyviai dirbame su Ispanijos kryptimi, manome, kad mūsų tikėtina sėkmė su skrydžiu iš Vilniaus į Barseloną, mums galbūt palengvins ir galimas derybas, pavyzdžiui, dėl skrydžių iš Vilniaus į Madridą, kad jie galėtų vykti dar visus metus“, – nurodė S.Bartkus.
„airBaltic“ tinklo plėtros viceprezidentas Mantas Vrubliauskas negalėjo atskleisti, kokia suma investuota į šiuos skrydžius. Tiesa, jis pabrėžė, kad tai nėra subsidija, o kryptims tapus pelningoms, pinigai bus pradėti grąžinti į valstybės biudžetą. Konkreti investuojama suma bus perskaičiuojama kiekvieną ketvirtį, priklausomai nuo rezultatų.
„Mes pirmą kartą turime tokį projektą ir labai juo džiaugiamės. Jis padeda mums išvengti tos rizikos pradedant maršrutą pirmaisiais metais, pirmaisiais keletą metų. Iš kitos pusės – kai maršrutas taps pelningas, mes esame įsipareigoję dalį pelno grąžinti Lietuvos oro uostams. Mes abu esame kaip investuotojai, partneriai, o laimėtojas yra keleiviai ir Lietuva“, – nurodė jis.
Lisabona siūlo jungtis į Pietų Ameriką, Afriką ir daugelį kitų Europos valstybių, nurodė jis. Tai – nauja kryptis, reguliarių skrydžių Lietuvoje į šį miestą nėra buvę.
Tai ne vieninteliai šiemet Vilniaus oro uoste pridėti skrydžiai – vasario viduryje paskelbta, kad į Lietuvos rinką ateis nauja kompanija „Flydubai“. Ji nuo rudens startuos su trimis savaitiniais skrydžiais į Dubajų. Pirmasis skrydis įvyks spalio 12 d. „Flydubai“ į Vilnių skraidys antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.
Sausį paskelbta, kad Į Lietuvą žengia nauja aviakompanija – Graikijos „Aegean“, kuri startuoja su reguliariais skrydžiais tarp Vilniaus ir Atėnų.
Nuo 2024 m. balandžio 19 d. tiesioginis reguliarus reisas į Graikijos sostinę bus vykdomas nauju ir moderniu „Airbus A320 neo“ lėktuvu 2 kartus per savaitę.
Tiesa, šie skrydžiai atsirado ne rizikos pasidalijimo modeliu.
