„Tik viršutinio sluoksnio (kilimo ir tūpimo tako) keitimas neišspręstų problemos, o ilgalaikėje perspektyvoje net būtų brangesnis ir jį reikėtų kartoti po šešių – septynių metų. Takas bus rekonstruojamas iš pagrindų“, – apie 2017 m. vasarą planuojamą vykdyti remontą sakė A.Stankevičius.
Jo, teigimu, tako storis siekia 40 cm ir jis yra liejamas iš asfaltbetonio. Planuojama, kad po rekonstrukcijos pakilimo ir nusileidimo takui didelio remonto nereikėtų apie 20 metų.
Vilniaus oro uosto direktorius priminė, kad apie planuojamą remontą oro bendrovėms ir visuomenei buvo paskelbta likus dvejiems metams iki jo pradžios.
Vilniaus oro uosto direktorius priminė, kad apie planuojamą remontą oro bendrovėms ir visuomenei buvo paskelbta likus dvejiems metams iki jo pradžios.
„Nematau didelio reikalo kelti paniką. Turime pakankamai laiko atsisėsti ir pasikalbėti, kaip tą dalyką galima išspręsti su kuo mažesniais nepatogumais keleiviams“, – kalbėdamas apie būsimąjį remontą sakė A.Stankevičius.
Jis kritikavo pasigirdusius pasiūlymus rekonstruoti oro uosto taką naktį.
Pasak Vilniaus oro uosto direktoriaus, toks remontas taip pat keltų nepatogumų keleiviams, be to, truktų ilgiau.
„Lėktuvas turėtų nusileisti būtinai kokią 22.00 val. Ir vėluoti jis visiškai negalėtų, o lėktuvai būtent vakarais dažnai vėluoja. Tokiu atveju jis būtų nukreipiamas kitur, pavyzdžiui, į Rygą ir keleiviui tai tikrai sukeltų nepatogumų. Visa tai tęstųsi kelerius metus. Taigi, yra daugiau minusų, negu pliusų“, – kritiką pasiūlymui remontuoti lėktuvų kilimo ir tūpimo taką naktį žėrė A.Stankevičius.
Kitas Vilniaus oro uostui pateikiamas pasiūlymas – tako rekonstrukcija dalimis.
„Toks variantas galimas, bet takas turėtų būti ilgesnis, kad oro bendrovės nepajustų jokių nepatogumų“, – sakė Vilniaus oro uosto vadovas ir priminė, kad šio oro uosto kilimo ir nusileidimo tako ilgis siekia 2515 m.
A.Stankevičius, paklaustas apie tako rekonstrukcijos kainą, teigė, kad kol kas suma nėra žinoma, o viešasis pirkimas dėl remonto darbų bus paskelbtas tik ateinančiais metais.
A.Stankevičius, paklaustas apie tako rekonstrukcijos kainą, teigė, kad kol kas suma nėra žinoma, o viešasis pirkimas dėl remonto darbų bus paskelbtas tik ateinančiais metais. Tuomet ir paaiškės šiuos darbus atliksiantis rangovas.
„Tikimės, kad bus panaudotos lėšos iš ES paramos fondo, skirto 2014 – 2020 m. laikotarpiui. Jeigu ne – reikės iš savų“, – pasiteiravus, kas finansuos tako rekonstrukcijos projektą, teigė A.Stankevičius.
Jo manymu, iš ES fondų tikriausiai būtų finansuojama apie 50 proc. projekto vertės. Apie 15 proc., tikėtina, kad skirtų vyriausybė, o likusią dalį sudarytų oro uosto lėšos.
„Vertinamos visos įmanomos finansavimo galimybės“, – sakė Vilniaus oro uosto vadovas.
Vertinamos visos įmanomos finansavimo galimybės, – sakė Vilniaus oro uosto vadovas.
„Dabar vyksta pokalbiai su aviakompanijomis, siekiant iki metų pabaigos sužinoti, ar joms tiks Kaunas, Palanga. Tada tik bus aišku, kiek reisų bus perkeliama į Kauną“, – apie pasiruošimą rekonstrukcijai kalbėjo A.Stankevičius.
Jis pridūrė, kad Vilniaus oro uostas šiuo metu vertina, kiek papildomų lėšų reikėtų skirti Kauno oro uostui skirtingų scenarijų atvejais – jeigu iš Vilniaus į Kauno oro uostą būtų perkelta 100 proc., 75 proc., 50 proc. ir mažiau negu 50 proc. skrydžių.
„Baimintis nėra ko. Po pirmų žinių apie tako rekonstrukciją pasirodymo žiniasklaidoje gavome daug klausimų, pavyzdžiui, „mano skrydis šių metų gegužės mėnesį, ką daryti?“. Kai 2017 m. pirksite bilietą, tuo metu oro linijų kompanija jau pardavinės bilietus į ir iš Kauno“, – planuojančius keliauti asmenis ramino Vilniaus oro uosto vadovas.
